Flashback iš "Sūpynių"

Savaitgalis „Sūpynėse“ buvo kažkas neįprasto mano gyvenime. Laimėti bilietai tikriausiai buvo brangesni man nei tų, kurie juos pirko patys. Praėjo jau savaitė, o dar vis gyvenu festivalio nuotaikom - dar vis supuosi. Iš tiesų tai buvo mano pirmasis openair‘as, tad įspūdis išliko tikrai gilus ir nepaisant paskutinės valandos pasikeitimų aš vis tiek ten buvau. Supausi, ir laukiu kitų metų.

Kaip buvo nuo pradžių

O buvo taip... Gerai jau gerai, nepasakosiu kaip gražiai viskas ir sklandžiai vyko, nes - jei atvirai – dieną prieš tai užsišvenčiau Vasaros Terasoj, kur grojo Freaks On Floor, tad savaime aišku, kad vėliau jau viskas buvo „dzin“. Tai ta proga dar gi nenuėjau į egzaminą – gero vakaro užtvirtinimui, ir nakvojau pas draugą muzikantą. Manau,  jau pasidarė aišku, kad pagiringa keliavau namuko [bar(d)aką] susikrauti daiktų kelionei į namus Namus, o vėliau į Pakretuonę. Yeah, sužinotų mamukas – galvą nusuktų. xD

Žodžiu, bėda viena nevaikšto – pragertas egzaminas buvo toli gražu ne visas džiaugsmelis - belaukiant autobuso į namus Namus, paskambina kambariokė ir sako, kad negalės važiuoti. Ech... moterys. Šiaip ne taip įkalbėjau kaimynę keliauti, tad turėjome vos valandą susiruošti ir iškeliauti, man grįžus gimtinėn.

Į traukinių stotį, kuri nuo mūsų Namų yra per gerus 3 su virš km [kitas miestelio galas] su visa manta per 20min įskaitant ir užbėgimą pas kitą draugę palapinės. O taip mes greitos. Prie traukinių stoties greitai užsukome į kažkokią parduotuvytę – reikia juk mums ko nors su laipsniukais. Kategoriškas „Laba diena, mums litrą žalių“ pardavėją kažkodėl labai nustebino. Matyt, retai merginos apsikrovusios palapinėm, miegmaišiais ir kita žygių manta užsuka nusipirkti „tokį“ kiekį alkoholio. Ir dar pigiausio mineralinio.

Toliau paskutinis vagonas ir pirmieji spalvingieji žmogeliai jau nuo Vilniaus pusės keliaujantys ten pat.

Palapinių statybos ypatumai

20 minučių žygis per mišką iki vietos, krapnojantis lietutis, ir įneštas alkoholis. Jeeeee...  Įsikūrėm ant kalno su dar keletu draugų ir barako. Vyrai išėjo, o moterys palapinę statė. Nežinau kur labiau buvo šlapia – ar ant žemės, ar palapinėj, ar mūsų rūbai – lijo gerai, bet mes ją pastatėm. Be vyrų. Och didžiuojamės iki šiol.

Kam tas maistas, mes gi merginos

Na, čia daug nekalbėsiu – nepaėmėm mes jo daug, prisipažįstu, tiesiog per skubėjimą ne tik neturėjom laiko, bet ir kur sutalpinti nebuvo. Be to – merginoms nevalgyti kartais į naudą :D

Šokiai, ežeras ir kompaktiškas miegas

Daug spalvingų žmogučių, daug garso, daug šviesų. Rave‘as nesveikas. 4 scenos ir nauji atradimai – The Picturesque Episodes. To vyruko pasirodymas - nesveikas. Įsimylėjau tuos garsus, kaip kokiame animaciniame filmuke žvėriuką prie maisto jo kvapas atveda, taip jie mane užviliojo, pakerėjo... O ir pats atlikėjas toks... Toks awwwwww <3. Dar Umiko. Štai taip būna - eini prošalį ir užkabina, pritraukia ir užtaško. Tiesiog vienas didelis pozityvus nusišokimas lygi galo gaunasi, kurio metu susirandi draugų dar ir susilažini dėl... pvz. dėl nuogų maudynių.

Taip, mes tai padarėm, mes sutikome išsimaudyti nuogos su kažkokiu vaikinuku ežere. Spontaniškumas nugali – yra ką prisiminti, o ir pasvarstyti ar kas nors matė toj prietemoj, nes dieną tas „nuošalusis“ krantelis buvo vos 1,5m nuo liepto. Ai smagu – nedažnai pasimaudai nuogas prie +- 2 000 žmonių. Aišku, po tokių maudynių toliau rave‘as lietuje, žemaitiška apšilimui palapinėje, pramirkę ja miegmaišiai, akinių paieškos ir „reikalų stumdymas“ su sutiktais pažįstamais, o galiausiai  miegas susisegus viename miegmaišyje su barako kaimynu. Joooo čia taip susisukau, kad pajudėti negalėjau, bet bent jau šilta buvo.

Rytinis pasikepinimas saulytėje, keli alaus, maudynės su rūbais – na, juk diena, cenzūros reikia bent kokios.  Po tokio atsigaivinimo sekė pasigulėjimas pievoje priešais pagrindinę sceną. Net užsnūdusi buvau. Gera saulytė buvo. O tada... Tada atėjo Kamanių šilelis ir pradėjo groti, mano kojytės pajuto ritmą, pašoko ir pradėjo trypčioti – smagiausia tingi popietė kokia tik gali būti – iki įsisiautėjimo ir basų kojelių judesio per pievelę užsimerkus ir vedinai garsų. Mmmmmm.... Tobulybė.

Taigi, toliau vėl vakaras su nesveiku taškumusi per stage‘us „Elektroniniame miške“, nakvynė miegmaišyje, nuo kurios kauleliai dar vis skauda – nemėgstu kai nėra 2 pagalvių – esu truputį palepus, bei pagiringi rytai. Tačiau svarbiausia, kad dar vis supuosi, kad dar vis gera prisiminti, kad viskas buvo puikiai ir, kad norisi PAKARTOT.

Gaila, kad:

·         Neįamžinom, nes su drauge esam truputį „bomžavotos“ ir neturime kuo tai padaryti, bet PAŽADU, kad greitu metu atsiras koks nors aparatas, kad ir muilinukas. O šiaip daug daug akimirkų yra sudėta ČIA.

·        Nepagalvojom apie maistą, tiksliau jo pasiėmėm nedaug, nes paprasčiausiai netilpo.

·         Pasibaigė festivalis- savaime aišku, kaip gi čia bus linksma, kai reikia susirinkti savo žaislus ir pamojavus rankele sakyti „Tia tia, susimatysim kitąmet“.