Vakar vakare pasibuvojau
spektaklyje “Peras Giuntas”. Ilgas. Tikrai ilgas, nors laikas
neprailgo, kaip kad būna, kai jau dėmesys nuslūgsta ir tiesiog
sėdi bandydamas užmušti laiką. Pasijutau teužgaišusi savo
gyvenimo pusvalandį, ne daugiau, nors tikriai nemanau, kad taip
turėjo būti. Tačiau nuo pradžių.
Kaip visada maža salytė,
nedaug žmogelių (tiek kiek kėdžių, ~30) ir po truputį kylantis
tvankumas. Nuo prožektorių ir pačių žmonių (nors langai
praviri). Nemėgstu būti tvankiose vietose, man labai įsiskausta
galva ir ilgai nebepraeina, sunku susikaupti, mąstyti ir viską
stebėti.
Kalbant apie stebėjimą –
aktoriai vaidina puikiai, mano neprofesionalo akimis. Žinoma, ne
visi ir toks jausmas tarsi galėtum atskirti kas kiek laiko esą,
talento turi, pastangų įdeda. Pagrindiniai vaidmenys atlikti tikrai
labai gerai, gerai įsijausta. Taigi jei žiūrėtume tik šito –
man tikrai patiko, jaučiau. Bet be vaidybos juk yra dar kai kas...
Taip, siužetas... kuris
nepatiko ne tik man, bet ir pažįstamies, draugams, kurie stebėjo
kartu spektaklį, ar buvo matę anksčiau. Mūsų nuomonė sutapo –
siužetas kai kur labai ištęstas, o kai kurių scenų visai gali ir
nebūti. Tokios nereikšmingos, praminėm “įbėgau – išbėgau”.
Taip pat sunkiai sekėsi susiprasti kartais kas vyksta, bet čia
linksiu kaltinti savo ir savo pradėjusią vidury spektaklio skaudėti
galvą...
Buvo smagių momentų
judesy, juokingų frazių, bet jos nebuvo stiprios tiek, kad sukeltų
tą malonią juoko reakciją. Galiausiai... Daug rėkia, o kaip jie
daug rėkia ir viskas virsta perspausta mase, panika, ten kur
nereikia. Ir dar...(šitai mane maloniai nustebino ištiesų)
eiliuota kalba. Maloni eiliuota kalba, kuri priedėjo kiek
žaismingumo siužetui.
Beje galas buvo geriausia
ir stipriausia vieta mano manymu. Gal net tobuliausia vieta visame
vaidinime. Neskaitant kelių kiek šokiravusių mane scenų:
- Pirtis. Kai atidengė širmas ir Perą vaidinąs aktorius pasirodė tik su skuduriuku apjuostu apie juosmenį maniau, kad jau ohoooo. Tačiau...
- Naktis su jaunąja, privertė tikrai pasijusti keistai, kai mergina apnuogina savo pečius ir... prieš stovintį Perą klaupiasi ant kelių. Atrodė tai tai tikrai įspūdingai su kontekstu. Ir...
- Vieta kai Giuntas „daro“ viliotoją - trolę.
Bendrais bruožais, šis
spektaklis nebuvo vienas tų, kurie įtin patiktų, kurie sužavėtų
ar įsimintų. Tiesiog toks šiaip sau. Tikiuosi, kad ateity jie
pakeis ką nors arba išvysiu kitų pastatytą spektaklį, kad
galėčiau palyginti ir įvertinti objektyviau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą