From here to there

Aš užuodžiu tave...

Tavo kvapą ant savo drabužių... Tavąjį kvapą – kvepalus sumišusius su kūnu...

Kaip man jį išsaugoti tuos mėnesius, kad primintų tave?

Kad kurtų iliuziją, kad glaudžiuosi prie tavęs?

Kad keltų šilumą širdy ir žadintų akimirkas?..

---

Pozityvumo chebra :)

Vakar supratau vieną dalyką – nėra žmonių, kuriems nesiseka, kurie gimė po nelaiminga žvaigžde ar yra prakeikti ir panašiai... vien todėl, kad vien dieną nutiko daug negerų (?) dalykų. Ten klaustukas užpaišytas tam, kad susimąstytume ar tikrai daug, o gal patys viską išpūtėme?

Kaip ten bebūtų - viskas priklauso tik nuo to, kaip pats į viską žiūri. Vadinasi nėra tiek daug niegiamų dalykų, kiek mes jų patys sau susigalvojame. Jei į kiekvieną savo nesėkmę pažveltume kaip į mažą išbandymą, į gyvenimo paįvairinimą, viskas bus paprasčiau. Aš kalbu apie tuos, kurie ryte išpylė puodelį arbatos, vėliau nesurado kojinei poros ir todėl pavėlavo į autobusą,  o savo ruožtu į susitikimą, vėliau susipyko su šefu, grįžę namo suprato, kad užsitrenkė buto durys, o dar išsėdo telefono baterija, ir galiausiai nežmoniškai įsiskaudo galva. Atrodo, viskas, pasaulis griuva, o mintyse sukasi bobutės frazė „bėda viena nevaikšto...“

Būtent taip pamąstę ir tikimės, kad tuojau kažkas negero nutiks, viską susidedame į vieną didelę krūvą ir BOOOM! Atrodo didesnių nelaimėlių už mus negali būti. Manau paprasčiausia yra nurimti, nusišypsoti, pagalvoti – tai tik sutapimas, taip turėjo nutikti ir viskas toliau bus gerai.

Kodėl kalbu apie tai? Nes vakar būtent apturėjau kažką panašaus: baigėsi LSP galiojimas, važiavau jo prasitęsti, tada prisiminiau, kad ir „Vilniečio kortelė“ nebegalioja, banke atsėdėjau ilgą eilą, kad sužinočiau, jog jiems nepristatė lipdukų, važiavau atgal ir pavėlavau į seminarą, pamiršau atsispausdinti rašto darbą, reikėjo grąžinti kompiuterį draugui ir pasiimti savąjį iš garantinio, o negana to atsėdėti iki 20.00 universitete. Atrodo, kad viskas, atstokit, nieko nenoriu, dinkit, netrukdykit, bet... Pradedi žiūrėti kitaip – važiavau zuikiu – nepagavo – pliusiukas, leido darbą atnešti kitą kartą – dar vienas, atgavau savo kompiuterį – ir dar vienas, grąžinau paskolintąjį ir dar gavau kavos bei vakarienę – dar vienas. Ir atrodo, visai gera ta diena, kiek į naudą išėjo.

Tad... pozityvumo, vaikai mano J