Recovering'as

Pradedu suprasti, kad tai, kas vyksta, vyksta neatsitiktinai. Tai, kas tuo metu atrodė, kad sugriuvo, prisikelia naujam gyvenimui. F.Nietzsche buvo teisus. Tikrai tikrai. Nėra nieko stipresnio nei noras išgyventi, pergyventi ir įrodyti, kad esi stiprus.

Iš karto: kažkam tai visiškai atrodys nereikšminga, tačiau man tai buvo geras spyris link tapimo stipresne. Kiekvienas esame individualūs ir kiekvienam mūsų skirtingi dalykai suveikia kaip visą griaunantys ir chaosą atnešantys...

Prieš 2 mėnesius viskas pradėjo staiga keistis, atrodė griūva ir nebėra ateities. Daug įtampos, streso. Sunku aprašyti ką išgyveni, nes į žodžius tai netelpa ir kiekvienam tai asmeniška –  kažkam galbūt ir visiškai nereikšminga. Žinoma, kai santykiai griūva skaudu visiems. Man tai buvo pradžia, lėmusi visas kitas nesėkmes. Gal kiek sureikšmintas, tačiau, kaip sako, viena bėda nevaikšto. Susideda viskas ir tada net menkas įvykis virsta didele katastrofa. Taigi, man buvo sunki santykių pabaiga, bandymai, pirmą kartą tokie stiprūs keisti kažką, daryti bet kokia kaina, bet.... nesėkmė... nusineša tiek daug – jausmus, svajones, pasitikėjimą, planus ir tai, ko ČIA net nemanei turėti, kad ir laikinai, kai viską siejai kitur. Skaudu dėl santykių, kad tarsi veltui pasitikėjai, veltui laikas ėjo, veltui dalinai savo paslaptis, save, svajones ir priėmei kitą su begaliniu jausmu...

Tačiau... viskas praeina. Kaip greitai, ką daryti, kas padės? Atrodo, visko griebiesi, visų klausai, bet niekas netinka. Dariau daug nesąmonių, tačiau vieną aišku – PERGYVENTI. Pergyventi tai kas atsitiko. Savaip, asmeniškai, tik taip, kaip tau to reikia. Niekas nepadės pašalinis, nes tai yra TAVO PATIES, ir TIK TU PATS tai turi pereiti, kad galėtum nurimti...

Buvo daugiadienių – matyt to taip pat reikėjo, nors dabar skeptiškai  tai žiūriu. Buvo streso ir nervų. Nemiegotos naktys, prabliautos akys, praleistos paskaitos, egzaminai, nes tiesiog negali. Nes tau skauda, nes tau nieko neliko, nes nėra laiko ramiai išgyvent visko. Supranti, kad reikia išsilaikyti egzaminus, o mokytis neeina, supranti, kad reikia susirasti darbą ir butą per 2 savaites, nes imsi akademines atostogas ir tave išspirs iš bendrabučio...  galų gale reikės valgyti. O grįžti į namus tikrai nėra geriausia mintis. Atrodo, neįmanoma, bet tik todėl, kad sėdi „ant emocijų“, nes negali susiimti, nes ateina laiškas – neišlaikytas egzaminas, ateina sąskaita kosminė, o pinigų nėr, ateina dar kokia nors žinia. Ir taip muša muša muša kai bandai atsitiesti. Atrodo taip. Blogiausia, neturi su kuo kabėti, nes visi guodžia, o tu supranti, kad nuo „viskas bus gerai“ tave ne tik vemti verčia, bet ir nepadės.

Galiausiai vieną dieną atsikeli ir 0 REAKCIJOS. Paprasčiausiai tuščia vidui – išverki viską, iškalbi ir nebebaisu pasitikti ateitį. Tada pasiimi lapą susirašai savo mažus dienos tikslus, vėliau kitame savaitės, dar kitame ilgalaikius ir pirmyn.

Ta proga, turiu darbą, anglų kalba. Ir kas galėjo patikėti! Žinoma, ieškausi kito, reiktų dar vieno..... Išsilaikiau egzaminus, rašau savo bakalaurinį, pratęsiau bendrabučio sutartį, susiradau naujų draugų. Mokausi. Man gera, kad turiu palaikančių mane žmonių, man gera, kad jie mane supranta. Man gera, kad yra taip, kaip yra dabar. Pagaliau jaučiuosi laiminga, pagaliau jaučiuosi laisva sau ir... jaučiuosi stipresnė. Myliu savo žmogučius, žinau, kad jie myli mane ir man to gana. Džiaugiuosi, kad atsitiesiau.

Laukiu. kol mane suras.

Su paskutiniaisiais žodžiais išrieda ašara ir tuo pat metu už atviro lango prapliumpa lietus. Sutapimas priverčiantis suspurdėti - dievinu. Man tiesiog liūdna. liūdna būti vienai. Aš taip pat turiu jausmus, noriu mylėti, tačiau.... Tačiau mano kely tik žmonės, kurie savo buvimu erzina. Nekeista, kad vis dažniau į klausimą kas tau nepatinka/ ko tu nemėgsti atsakau - žmonių.

Baigia aušti arbata, nuo vėjo gūsio supasi užuolaida ir virpa žvakės liepsnelė. Aš vėl savo vietoje - ant palangės...

Laukiu kol mane suras.

Naktis.

Kai tiesiog negali užmigti, ar per kiaurą dieną prisprogai energetinio ir kavos, vartaisi nuo šono ant šono, kol galiausiai įsijungi vieną filmą, antrą... pasižiūri, pagalvoji ir... Viskas baigiasi tuo, kad girdi kaip bunda artimieji į darbus, tarsi staiga pastebi, kad už lango, kuris žvelgia į rytus, saulė jau gerokai pakilusi, o laikrodis rodo 7 ryto... kartais 8... Tada eini miegoti.

Esu naktibalda. Dažnai atplaukia aplinkinių, pažįstamų ar šiaip paalinių klausimai mano adresu: „Tu kada nors miegi?“. Taip, dienomis. Nes man patinka naktys. Paslaptingai ramios, vienišos, užburiančios. Sėdėti toje tyloje ant palangės prisidegus žvakių, gerti kavą/ kakavą/ arbatą ir tabaluoti kojas į tamsą, į miško pusę žvarboje taip keistai gera. Rodos, savotiška meditacija ar apsivalymas, nes visos dienos mintys tarsi išskrenda į tą tamsą. Ji jas prarija ir palieka lengvumo jausmą. O ko daugiau reikia?

Norėčiau, kad naktis būtų ilgesnė...

naktinėjimas.

Pavasariniais bateliais apsirėdžius per balandžio mėnesio pusnynus brendu. Kur tai matyta, kad, atrodytų, Velykų metas, o kieme žiema. Negana to, ant aukštesnio kalnelio pasilypėjęs bijai pavirsti žmogumi aitvaru arba, mažu mažiausiai, uždusti nuo stipraus vėjo. Nepamirškime, kad ta vėjelis tikrai ne iš šiltųjų...

Ech.. kur dar gali pajusti tokį gaivų pavasarį, jei ne Lietuvoj.

Kitas dalykas – aš per aukštas karteles keliu žmonėms. Turiu tokį, savotišką...atmetimo princpą. Aha. Nepatiko kažkas – lauk jį, jis per daug tobulas -  ten pat  - lauk. Liksiu senmerge, arba atsiras, kas bus tobulas tobulai, nei per daug nei per mažai. Vat J

AT.

Tu bandai žmogų jau ilgą laiką pamiršti, nes buvo skaudu ir nenori nei žinoti nei ką apie tai, o čia bac užduotis pareina per seminarą:

Prisiminti patį stipriausią savo įsimylėjimą. Daugiausia dėmesio kreipti į savo išgyvenimą, patirtį:

• 1.      
Fiziniai požymiai. Ką fiziškai buvo jaučiama. Fiziniai pakitimai – apetitas, miegas ir t.t.

• 2.      
Suvokimo pakitimas. Kaip buvo suprantamas tas asmuo. Kokios savybės padarė ji vertu mano meilės.

• 3.      
Elgesys. Kaip buvo parodomi jausmai tam žmogui.

Ir kaip dabar? Turi bandyti atknisti kažką, prisiminti kažką ir dar negana to parašyti, kad kažkas kitas skaitytų. Asmenybės teorijų seminarai are freaking me out >.<

Kai Tau kažkas patinka...

Vis labiau laukiu trečiadienio popietės.

Begerdama stiprią juodą arbatą su citrina ir daug daug daug cukraus daug mąstau. Sako, per daug į viską gilinuosi, bet kad kitaip nemoku. Lengvabūdiškumas prie gero nepriveda ir išstato tave kaip durnelį prieš visus. Lengvai prieinamą žmogų padaro. Ne. Niekada nemokėjau būti "pohuiste".

Po vieną vis veržiasi mintys, plinta, plečiasi ir visai nedingsta. Susisuka smegeninėje ir tūno ten kaip vilkai pasalūnai. Neišneša paskutiniu metu mano abu pusrutuliai ir  norisi apsižliumbti. Įsikibti į kieno nors  pečius ir žliumbti pasikukčiojant. Juk išsiverkus lengviau.

Blogiausia, užmigdama visada galvoju apie vieną žmogų. Apie...Bučinius. Kvaila, bet mane iki pat dabar nulieja raudonis ir kūnu bėga virpuliukas prisiminus 11 aukštų bučinį lifte. Rawr.. Toks meiliai netikėtas. 

Galvoji ką pasakyti žmogui ir kada pasakyti. Prieš filmą ar po. Ir kaip. O gal nesakyti nieko?

Pasidarai kvailas, žmogau, kai kažkas beprotiškai Tau patinka..

Lyrika 2.

Vaivorykštėm mirgantys miesto horizontai
Pilkų mašinų paradai gatvėmis byra
Sako, tu laisvas, tarp betono ir plytų raudonio įmūrytas
Minantis, žolę, pavasarį ir svajonę,
Kūnu savo pilnas kažkokios lipnios negerovės.

Naktimis, pripiltomis žibintų šaltų liepsnelių nemiegi
Tavęs nekamuoja saldūs sapnų geiduliai
Dar vieną, dar trečią... Skandinam akis pigioje kavoje
Maitiname save mintim apie geresnį rytojų
Klausomės šlamšto, nuomonių tų, kurie patys jų neturi.

Ir taip noris pakilti su visu garsu pankuojančiais
Dainuojančiais ir šokančiais, tapančiais ir tapačiais tik patiems sau
Paskęsti toli nuo betono ir triukšmo,
Sapnuoti...

[2012-03-23 02.27]

rodos :D

Baigiu galutinai įsimylėti.

Tikrai tikrai. Visą tai pajunti tada, kai eini per lietų su vasarine suknele ir tau nešalta, nors tavo žieminiai batai jau kiaurai šlapi. Trenkiesi  beveik valandą, kad pabūtum vos 2 drauge. Naktį užmiegi galvoje besisukant mintims apie tai kaip jis padovanojo gėlę, kaip apkabino ir kaip pabučiavo. Taip taip, o įkandimas į lūpą lygus pabučiavimui. Nes tai mes – du nelabai adekvatūs, nelabai suaugę studentai.

Širdutė plazda. Visą laiką išsišiepusi...

NIEKADA. Niekada nekepkite blynų per Užgavėnes su simpatija, kuri apie tai nenutuokia. Išvarysite ne tik žiemą, bet ir širdį susitirpdysite. Gal ir gerai?

Prašau, nesibaik, istorija, taip greit bent šį kartą.

Visada galėtų būti ruduo.

Paskaičiau savo bandymus kurti... Pastebėjau, kad labai dažnai apie rudenį rašiau. Ir dabar. Kai.. nebesugalvoju kaip žodžiais pažaisti, kaip aprašyti vaizdinius iš minčių marmalynės vistiek myliu rudenį, vistiek noriu jį parodyti kaip įsivaizduoju...

Auksinis, šiltas, spalvotas.. Visada galėtų būti ruduo.

Patinka. Labai patinka. Nepasiekiami, atrodo, gražūs berniukai. Juos kutenti. Miela kai muistosi. Graužti picą ir gerti kolą, važiuoti paskutiniu troleibusu ir 00.00 atsidurti stotelėje kai nebevažiuoja viešasis transportas jau. Nepasižiūrėti kiek laiko truks maršrutas.

Traukia jis mane. Labai, bet aš bijau, nes esu ne tokia, kokia atrodau, nemoku būti kitokia. nemoku kalbėti taip kaip jaučiuosi, tad viskas pereina į pošlus bajeriukus. Jam nelabai patinka. Jam gal tik draugė...


Kaklaraištis. Baltas. Damn.. bijau svaigti. Niekada nemokėjau sėkmingai. Na, tik kartą, nuo tada skauda dar vis. Nenoriu, kad pasikartotų. Noriu gražiai <3

Užmigsiu dabar visa išsišiepus, kaip pabučiuota, nežinau net. Man gera. Jaučiuosi laiminga, kad pagaliau vėl susitikome ir, kad smagu buvo, kaip visada su kuriozais. Tiesiog užmigsiu nusinešdama sapnan gerą vakaro nuotaiką. :)

Svajukas.

Berniukai ir mergytės aš atsiradau tumbler'y. Savo laužyta anglų kalba rašinėju apie... Sentimentus. Iš tiesų tokia jau aš. Sudėtingai man sekasi neįvelti savų jausmų. Kitą vertus -  o kaip be jų. Su jais taip gyva, taip aišku kas daros žmoguje, be to... Parašydama jaučiuosi išsiliejusi. greičiausiai taip yra dėl to, kad neturiu draugų. Na, tokių su kuriais visada apie viską... Norisi, bet jų nereikalauju. Susitaikėlė. Kartais. Tačiau.... Svajoklė. Labai labai.

P.S. Aš vėl pradėjau groti. dabar jau ir dainuoju. droviuosi savo balso. Pasiklausiusi įrašo jaučiuosi nesmagiai. Jis skamba ne taip kokį girdžiu pati, mažvaikiškas toks... Nors ir kitų balsai atkurti skamba ne taip kaip realiai kalbant ar dainuojant. Tad gal ir technika kažkiek paveda.

Taip pat vėl pradėjau žaisti su popieriukais -  Origami vėl atpalaiduoja.

noriu piešti ir man visai neįdomi ta neuropsichologija, SPSS. Noriu kurti, noriu lituoti, programuoti, klausytis apie genetinius algotitmus programavime. Aš kursiu per technologiją kada nors. Greičiausia su pagalba.

Arba man vėl važiuoja stogas....

Reikaliukai.

SA reikaliukai:

1. Anketa į SA kandidatus užpildyta ir išsiųsta.
2. Prašymas bus ryt ryte atspausdintas ir nuneštas.
3. Mokymai sekmadienį.

Reikaliukai:

1. Popiet būtinai reikia "Regitron" teisių pasikeisti. Tai ir nežinau ar man reikės laikyti tą vairavimo testą, ar ne. įstatymas tai kaip ir nuo sausio... Neramu...
2. Susiskaičiuoti kiek kam pinigų skoloj esu.

Kelių dienų apmąstymai:
Labiausiai užknisa gauti svarbius laiškus naktį. Pavyzdžiui šiandien - laišką, kad reikia susisiekti dėl bilietų pardavimo su žmogumi ir kitais svarbiais klausimais gavau 23:30. Jeeee.. Tokiu metu nei atrašyti, nei ką.

O jei kalbėtume rimčiau -  bandysiu bilietus pardavinėti. Už bilietą po litą. Žinau, kad užsidirbti daug neišeitų, tačiau, pabandyti verta. :)

Kalbant šiaip - paskutiniu metu trūksta kažkokios šilumos. Suprantu, kad kvaila kažkiek... Patinka man 2 berniokai. Ir skirtingai patinka. bėda - abejoju, kad su kažkuriuo būti galėčiau, bet... Sako nepabandęs nežinosi. Noriu santykių...

Aš pasimetus... Noriu veikti, kad užkimščiau tą tuštumą su žiojėjančia skyle prie kurios didžiulė rodyklė įsmeigta, su pavadinimu: ČIA TURI BŪTI JAUSMAI.

...but the drugs don't work...

Paprasčiausias labanaktis su ramiom dainom. Mano nemiga mane varo iš proto, tačiau taip gera sėdėti ramumoje, žinoti, kad esu vienintelis žmogus, kuris veikia, kuris gali veikti tai kas jam patinka, nesivaržyti, tyloje. Visiškoje tyloje, kas neįmanoma niekur kitur kaip naktį namuose kai visi miega.

Pasirinkau šią dainą ir dar  todėl, kad negaliu pakęsti savojo galvos skausmo, kuris nerimsta jau gerą savaitę. Kaip ir dainuoja šios nakties dainoje "but the drugs don't work..."... 

Naktinis.

Pirmosios dienos universitete. Vakarais krepšinis. Kažkas padedančio atitrūkti nuo kasdienybės  ir negerų minčių. Daiva ir Alina -  jei ne jos -  ar dabar nežinau net ką daryčiau. Padeda prasiblaškyti, atsimerkti plačiau, judėti pirmyn. Pozityvios emocijos iš jų ateina mano adresan :)

2 pakeliai cigarečių. Kelios išdalintos, o visa kita mano darbas. Iš 40 beliko kokių 14. Nuo sekmadienio ryto. Žinau.. Negerai, bet tai ramina. sumauti ramina.

Ne itin gerą kambariokę turiu - labai kertasi mūsų interesai, arba abiems PMS -  nesuprasi. Šiaip kambariukas mano Bendrabučio visai nieko, numesiu nuotraukytę kada ;) šaldytuvas kaip traktorius burzgia, bet viskas super :)

Grįžkime prie emocijų -  Lietuva -Ispanija rungtynės Siemens arenoje stebėjau tarp begalės sirgalių -  nerealiai geras jausmas būti dalimi visos tos masės -  iki tol man dar neteko nieko panašaus daryti. Šįvakar palaikymas buvo bute su kompanija žmogučių -  su Daiva užkrėstos vakarykščio atsidavimo savo šalies komandai šūkavom su alaus bokalais.. Mmmm. Pradedu suprasti krepšinį. O už pradžią dėkui Augustui. :)

Kalbant apie jį - aš dėl jo viską galėčiau padaryti. Tą patį rašiau ir Alinai. Nežinau kiek tai skamba įtikinamai, tačiau, aš tikrai tvirtai žinau ko norėčiau ir kada man gera. Tam man nereikia nei sexo, nei prisigert kaip tapkei, nei apsiuostyti, nei dar ką -  pakanka būti drauge. Ilgiuosi vis dar jo... Tik žinau, kad jam jau geriau. Be galo nudžiugau sužinojusi tai.

Pirmieji mieguisti linkėjimai rugsėjo proga :)

Apsireiškė.

Ai, spėkite, kas vakar apsireiškė? Taip taip, mano simpatulis. Su pasiteisinimu, kad važiuojant į kaimą išsikrovė telefono baterija, o įkroviklio nepasiėmė, kadangi pamiršo. Ir va tikėti ar ne? Kad ir kaip pykčiau -  patinka jis man. Abu apsimetėm, kad nesiunčiau sekmadienio pavakarę krūvos piktų žinučių, kad nebuvo jose nei mintelės, kaip nenoriu jo daugiau akyse matyti, kaip aš jam nerūpiu jei vis neparašo nei atrašo ir panašiai. Et... Gal truputį per daug rimtai į viską žiūriu ir labai labai skubu...

Tiesiog kartais geriau viską iš karto sužinoti, paskubėti ir nudegti mažiau, nei neskubant po ilgo laiko. Taip mažiau skaudės...

Vis dėlto ši mergiotė truputį įsimylėjusi. Ir truputį ieškanti problemų... :)