 |
Mūsų kampelio kompozicija su pavargusiomis
kojytėmis, kurios ėjo, šoko ir trypė |
Tundraaaaaaastiškai fantastiškai labas!
Iš tiesų maniau bus labai trumpai, tačiau išsiplėčiau, tad apie
kelionę pirmyn ir atgal, orchidėjas, dienas ir naktis kažkur glūdumoj
pusiasaly, alkoholį, karštį. Papaišysiu festivaliui pliusiukus ir minusiukus
ant kaktos, palyginsiu savo antrąją patirtį ir... ir toliau eisiu
atsigaivalioti nuo beat‘ų trūkumo kiaurą parą.
Taigi taip – 10.05 autobusas keliauja į Vilnių – pliaupia
nesveikas lietus ir, atrodo, OMG kur mes čia dabar keliaujam gamton kai tokie
orai, be to kaimo žmogeliai labai keistai žiūri į 2 merginas apsikrovusias
tašėmis. Kiek po 11.00 Vilniaus autobusų
stotis ir apsipirkimas (apsikrovus tašėm, žinoma, nes spintelėj jų užaryti
paprasčiausiai netilpo). Čia ir prasideda visos smagybės.
Jaunutė kasininkė, man priskaičiuoja svetimas prekes, prie
svetimų prekių prilipdo dar kitas prekes, susipainioja, susinervina, rezultatas
– eilė nejuda, savo alaus negaliu gauti. Viskas trunka kokiu 10 minučių ir
galiausiai „paleista į laisvę “ su visa virtine daiktų + pirkiniais jau
keliaujam žemyn į pačią stotį. Alkoholio pakavimo daiktuose ant suoliuko
operacija prasideda. Karališkai išvyniotas miegmaišis ant suoliuko laukia savo alaus
skardinių, palapinės vidun grūdamas vynas. O kas taip nedaro? Na, žinoma, ne
viešoj vietoj. Šalia prieina kompanija – sinchroniškai tiksliai kartoja tai ką
ir mes. Smagiau - vis ne dvi mergos.
 |
| Pirmieji kadrai ir įrodymai į kur |
Autobusu į Dusetas. Geros pustrečios valandos kelio ir užknisantis
vaikas, kuris kaip ir jo motina nežino kaip priimta elgtis viešoje vietoje
(šiuo atveju viešame transporte). Neįtin malonu sėdėti byrančiame sovietų
relikte užsikišus daiktais, nes į bagažo skyrių jų dėti niekas neleido,
karštyje ir klausytis vaiko spygavimų, uosti maisto kvapą ir siemkių
lukštenimus. Kaip sakant - f*ck yeah.
Utenoje į autobusą įlipa įdomi moterėlė, iš pažiūros tikra
hipė, bet nesprendėme per daug iš išvaizdos, tik... ilgainiui nuomonė
pasitvirtina. Moteris pasaulį mato gražų, gerą ir spalvotą, mes jai gražios,
komplimentų krūvos, smagi tokia. Taip ir atkeliaujame iki Dusetų, kur... Pirmą
kartą gyvenime atsiduriu situacijoje, kai autobusą sustabdo mentai. Gaila
vairuotojo... Sunervintas visas, baudos negavo, bet „žaliūkai“ paršiukų veidais
(nemeluoju) gerokai perkratė viską jam. Žodžiu, keistas įvykis iki stotelės
belikus 200m...
Na ir štai - galiausiai išlipame kartu su hipe moterėle. Modama
ranka dar kartą palinki gero festivalio ir... pavadina orchidėjomis.
Keisčiausias komplimentas ever, kuris taip ir prilipo visam laikui.
Toliau viskas įprastai – pasiima iš anksto sutartas
veikėjas, nuveža į vietą, bilietukai, apyrankės, parking‘as. Pirmasis alus –
pergalingai nulaistomas atvykimas, sėdint Nissan‘o bagažinėj, kol krapnoja
lietukas saulės spinduliuose. Antrasis awkward momentas – pasisveikina kažkur
matytas veikėjas. Taip ir nesužinojau kas jis toks.
 |
| Dugnas. |
Kas prižiūrėjo renginį? Kas perkatė tašes ir atėmė alkoholį
(ha ha ne visą tik – mes mokam jį slėpti)?
MC Vorai. Šiaip vyrukai smagūs.
Tik.. O kaip suprasti tą VISIŠKAI NEtechno muziką Techno stage? Mes padarėme prielaidą, kad tas
geras rokelis buvo Vorams, juk net ir virš scenos buvo patupdytas milžiniškas
voras sergintis savo tinklą.
Tai va. Susiradom vietelę palapinei, įsikūrėm ir ėjome
aplinkos apžiūrėti. Galiausiai buvo nuspręsta, kad norėsime būti dienomis Chill
zonoje, o vakarais siausime Bass scenoje. Kaip sakėm taip ir padarėm. Juk smagu
trypčioti kiaurą naktį pagal dnb.
Chill scena, sulaukusi daugiausia mūsų dėmesio – hamakai kaip
voratinkliai apraizgę medžius, plaukianti muzika kiaurą parą ir daugybė žmonių.
Nesvarbu kur – hamake ar ant žemės – jų pilna, visi atsipūtę, kas skaito kas
miega pasitiesęs miegmaišį, kas sukasi suktinę. Pasakiška ramuma. Guli sau
hamake, sūpuojies, gurkšnoji alų, o vėjas atneša „Myrrh“ smilkalo salsvą kvapą
besipinantį su sukamo tabako, žolės ir cigaretės dūmu. Dar kartais atslenka
eterio acetoną lengvai primenantis kvapas. Karštos dienos buvo, pokaituko ne
kartą hamakuose miegojom, tai buvo antrieji namai, juk palapinėje kaip šiltnamy
dieną.
 |
| Erkių maitintokais nusėtas miškelis kiaurą parą. |
Atsivėsinti ežeriukas – 3 pliažai, 2 šaltiniai su ledinio
vandens srove.
Taigi, bendrai paėmus:
Dekoracijos skurdokos, teritorija didelė, o viskas sugrūsta
į vieną vietą, tad atstumai susidaro. Ypač apie Bass ir Techno scenas kalbu –
jos buvo žymiai per arti ir dažnai viena kitą permušdavo.
Prekyvietė ir workshop‘ai. Nei į kuolą nei į mietą – nori alaus
ar ledų ar dar ko - turi eiti belekiek,
kad jo nusipirktum, nes viskas sukišta į vieną vietą. „Sūpynės“ gauna
pliusiuką, nes ten prie kiekvieno stage‘o buvo bariukai ir pan. Wokrshop‘ai dar
dar, tačiau.. eini ir neaišku kur kas, taip pat sukišti keistai – pusė sugrūsta
vienam gale, pusė kitam prikimšta.
Teritorijos apšvietimas –
ŠŪDINAS. Daugiau komentarų nebus. Tik
prisiminimas kaip mes valgėme palapinėje dešreles su padažu ir agurkais
pasišviesdamos telefonu.
Bent jau kainos nesikandžiojo ir vandens pirkti nereikėjo.
Aj dar maisto turėjome daug J
Atgal vairavau, prisidėjau prie Nissan‘o pusašio sulaužumo –
jėėė. O vėliau vėl autobusą, šį kartą jau Vilniuje, sustabdė „žaliūkai“.
Tikriausiai su drauge juos traukiame.
