Tikriausiai senstu. Mano šventės vienišos, nuobodžios, o dar ir skaudinančios.
Visų pirma – sesija. Negeras reikalas, kuris kirbina tave kiekvieną dieną su mintimi „žiūrėk, tau liko savaitė. Oooooo, tau jau liko 2 dienos...“. Tu normaliai nemiegi, amžiais lyg ant adatų, negali susikaupti, nes vis atrodo nespėsi, ir dar blogiausia tas kirbantis neramumas. Tu eini miegoti su juo keliesi su juo, nepaleidžia tavęs. Nesinori blogai gauti. Visada atrodo reikia kuo geriau pasirodyti. Bet bijai.
Kitas dalykas Nauji metai – nežinau kur ar su kuo. Vadinasi, viena su savimi. Bet tikrai ne namie. Namie pragaras negerai ir nesmagu.
Taip... turiu „mamytę“. Nebuvo nė dienos nuo ketvirtadienio vakaro, kad nekibtų. Toks jausmas tarsi būčiau atpirkimo ožys. Aš bloga nes dabar muziką įsijungiau per kolonėles, o ne iš savo laptopo, aš blogai puodelį pastačiau tai aš kekšė, išeinu į lauką – kalė, senas stacionarus kompiuteris nesusitvarko su savimi - perkaista ir išsijungia – kalta aš, nes čia dėl manęs jis išsijungia.
Ar normalu motinai savo dukrą vadinti visaip kaip? Kad ir šiandien – sėdėjau ir bandžiau mokytis kambary visą dieną – vakaran atėjo ir pradėjo visaip vadinti. Kol nepradedu rėkti taikosi trenkti. Tad po tokių „švenčių“ esu be balso.
Visame šitame labiausiai gaila brolio, mažas dar. O ji nesugeba jam aiškinti kaip teisingai ką parašyti ar dar ką. Girdėjau vieną rytą. Na, tiksliau pabudau nuo to, geriausias apibūdinimas, žvigimo. Jei jis nesupranta kaip atlikti užduotį, ji jam paaiškina tyliai, jei si nesuprato dar kelis kartus - rėkia. Tai kaip vaikas gali kažko išmokti? Kaip gali iš pamilti skaitymą, rašymą? Žodžiu.
Man skaudu dėl tokių žodžių, kurie eina už nieką. Ar aš vaikštau prasigėrusi, purvina šlaistausi gatvėmis, ar aš neturiu jokio išsilavinimo, ar miegu su kiekvienu pasitaikiusiu? Galų gale aš vis dar neturiu vaikino. Ar tai dėl to aš kalė, kekšė, suka, debilė, prostitutė, šūdo gabalas?
Nuoširdžiai noriu, kad ją vieną dieną išvežtų pasigydyti, nes jai aiškiai su galva negerai.
Kalbant apie ją dar. Namie vieninteliai dalykai, kuriuos daro tai mažinai tvarkosi, nespėk ką pastatyti kur – riksmai, kad ką tik sutvarkė, kad sušluojo ar dar ką. Toks jausmas, kad jei nueisi su kojinėm, o ne šlepetėm tai labai ten virtuvėj bus netvarka, ar jei padėsi puodelį ne taip ar ne ten... Kitas dalykas jos internetiniai „draugeliai“. Per dieną prakalba nežinia kiek laiko telefonu. O kalbant apie telefonus, man labai įdomu iš kur tokių „gerų“ žmonių yra, kurie dovanų šiaip sau dovanoja jai Armani kvepalų, telefonus ir pan? Negi užtenka tik liežuviu pamalti? Abejoju. Tokiu atveju, peršasi mintis, tai kas čia iš mūsų kalė?
Pradedu apie ją blogiausia galvoti. 40metė debilė su pavažiavusiu stogu, kuriai durką yra šūdo gabalas, kurios pasielikai visada lieka tuščioj vietoj. Negaliu daugiau. Tas šventinis savaitgalis suėda tiek sveikatos. Jei ne brolis nevažiuočiau namo apskritai. Dar žinoma finansai. Bet ir tai ne jos, o bobutės.
Nesistebėsiu jei artėjantis egzas žlugs. Nieko gero neišmokau. Įtampa, kad neateitų ir nepradėtų vėl staugti....
