Kai Tau kažkas patinka...

Vis labiau laukiu trečiadienio popietės.

Begerdama stiprią juodą arbatą su citrina ir daug daug daug cukraus daug mąstau. Sako, per daug į viską gilinuosi, bet kad kitaip nemoku. Lengvabūdiškumas prie gero nepriveda ir išstato tave kaip durnelį prieš visus. Lengvai prieinamą žmogų padaro. Ne. Niekada nemokėjau būti "pohuiste".

Po vieną vis veržiasi mintys, plinta, plečiasi ir visai nedingsta. Susisuka smegeninėje ir tūno ten kaip vilkai pasalūnai. Neišneša paskutiniu metu mano abu pusrutuliai ir  norisi apsižliumbti. Įsikibti į kieno nors  pečius ir žliumbti pasikukčiojant. Juk išsiverkus lengviau.

Blogiausia, užmigdama visada galvoju apie vieną žmogų. Apie...Bučinius. Kvaila, bet mane iki pat dabar nulieja raudonis ir kūnu bėga virpuliukas prisiminus 11 aukštų bučinį lifte. Rawr.. Toks meiliai netikėtas. 

Galvoji ką pasakyti žmogui ir kada pasakyti. Prieš filmą ar po. Ir kaip. O gal nesakyti nieko?

Pasidarai kvailas, žmogau, kai kažkas beprotiškai Tau patinka..

Buvo...

Trečia nakties. Kiurksau duše po drungno vandens srove. Jis teška, varva, apkabina mano kūną ir... Dingsta. Jo vietoje atsiranda nauja srovė, o aš... O aš vi sta pati. Nuoga... Prieš vandens tėkmę, prieš laiko tėkmę, pati prieš save. Tik meluojanti. Sau, žinoma, ne kam kitam. Nuoga kūnu, bet ne siela pati sau. Dar prieš kelias dešimtis minučių mane linksmoji kompanija tempėsi į Frančesko kambarį, kad pasakytų: „Štai tu jai patikai, ateik su mumis pasiausti. She likes you, come back to the kitchen party, bring some friends. They are wolcome here. Let‘s go.“ Dar prieš kokią valandą buvo Beer pong‘as, daug cigarečių ir muzika, bet...

Ne apie tai visa istorija. Trumputė, naivi ir TOKIA saulėta, o kartu apniūkusi ji ne apie tai... O apie mane. Tiesiog mane ir mano nesėkmingą sėkmę.

Dar prieš kelias valandas uosčiau Jo dovanotą gėlę mėgaudamasi jos saldžiu, pavasarišku kvapu. Tą pačią akimirką glosčiau jos žiedą galvodama apie Jį, stebėjausi kaip ilgai geltona kaip saulė tulpelė nevysta, o tik žydi, kaip prasprogsta pumpurėlis mažas šalia jos ir...

Sekančią valandą jau tupėjau tarpdury ašarotu veidu, nuo kurio bėgo makiažas tarsi liūtyje stovint, kaip akvarlė palieta vandeniu, gniauždama rankos žietuvėlį ir pakelį cigarečių. Skaudėjo širdį. Visada skauda kai kas nors tavyje rimto vyksta. Skaudėjo šį kartą. Jokių įsipareigojimų nieko, tiesiog... skaudėjo būti nebereikalinga tam, kas po ilgo laiko sukėlė visavertiškumo jausmą, kas leido pasijusti laiminga, reikalinga... „Būkime draugais.“ Draugai nesibučiuoja lifte, nakvodami, stotelėje laukdami paskutinio autobuso, jie... jie tiesiog taip nedaro. Jie arba būna arba ne.

Gėlę sulaužyti išmesti, kontaktus ištrinti ir užblokuoti, atkirsti keletu stipriu, akmeninių frazių ir likti išdidžiai. Taip, aš galiu, tačiau... Smasumas veda tolyn. Nepadariau to, nes... noriu dar. Niekada be kovos nieko neesu laimėjusi. Šis kartas kitoks? Nenumanau...

Man su juo tiesiog be protiškai gera...

buvo...

tikiuosi dar ir bus...

rodos :D

Baigiu galutinai įsimylėti.

Tikrai tikrai. Visą tai pajunti tada, kai eini per lietų su vasarine suknele ir tau nešalta, nors tavo žieminiai batai jau kiaurai šlapi. Trenkiesi  beveik valandą, kad pabūtum vos 2 drauge. Naktį užmiegi galvoje besisukant mintims apie tai kaip jis padovanojo gėlę, kaip apkabino ir kaip pabučiavo. Taip taip, o įkandimas į lūpą lygus pabučiavimui. Nes tai mes – du nelabai adekvatūs, nelabai suaugę studentai.

Širdutė plazda. Visą laiką išsišiepusi...

NIEKADA. Niekada nekepkite blynų per Užgavėnes su simpatija, kuri apie tai nenutuokia. Išvarysite ne tik žiemą, bet ir širdį susitirpdysite. Gal ir gerai?

Prašau, nesibaik, istorija, taip greit bent šį kartą.

Naktinis.

Pirmosios dienos universitete. Vakarais krepšinis. Kažkas padedančio atitrūkti nuo kasdienybės  ir negerų minčių. Daiva ir Alina -  jei ne jos -  ar dabar nežinau net ką daryčiau. Padeda prasiblaškyti, atsimerkti plačiau, judėti pirmyn. Pozityvios emocijos iš jų ateina mano adresan :)

2 pakeliai cigarečių. Kelios išdalintos, o visa kita mano darbas. Iš 40 beliko kokių 14. Nuo sekmadienio ryto. Žinau.. Negerai, bet tai ramina. sumauti ramina.

Ne itin gerą kambariokę turiu - labai kertasi mūsų interesai, arba abiems PMS -  nesuprasi. Šiaip kambariukas mano Bendrabučio visai nieko, numesiu nuotraukytę kada ;) šaldytuvas kaip traktorius burzgia, bet viskas super :)

Grįžkime prie emocijų -  Lietuva -Ispanija rungtynės Siemens arenoje stebėjau tarp begalės sirgalių -  nerealiai geras jausmas būti dalimi visos tos masės -  iki tol man dar neteko nieko panašaus daryti. Šįvakar palaikymas buvo bute su kompanija žmogučių -  su Daiva užkrėstos vakarykščio atsidavimo savo šalies komandai šūkavom su alaus bokalais.. Mmmm. Pradedu suprasti krepšinį. O už pradžią dėkui Augustui. :)

Kalbant apie jį - aš dėl jo viską galėčiau padaryti. Tą patį rašiau ir Alinai. Nežinau kiek tai skamba įtikinamai, tačiau, aš tikrai tvirtai žinau ko norėčiau ir kada man gera. Tam man nereikia nei sexo, nei prisigert kaip tapkei, nei apsiuostyti, nei dar ką -  pakanka būti drauge. Ilgiuosi vis dar jo... Tik žinau, kad jam jau geriau. Be galo nudžiugau sužinojusi tai.

Pirmieji mieguisti linkėjimai rugsėjo proga :)