rodos :D

Baigiu galutinai įsimylėti.

Tikrai tikrai. Visą tai pajunti tada, kai eini per lietų su vasarine suknele ir tau nešalta, nors tavo žieminiai batai jau kiaurai šlapi. Trenkiesi  beveik valandą, kad pabūtum vos 2 drauge. Naktį užmiegi galvoje besisukant mintims apie tai kaip jis padovanojo gėlę, kaip apkabino ir kaip pabučiavo. Taip taip, o įkandimas į lūpą lygus pabučiavimui. Nes tai mes – du nelabai adekvatūs, nelabai suaugę studentai.

Širdutė plazda. Visą laiką išsišiepusi...

NIEKADA. Niekada nekepkite blynų per Užgavėnes su simpatija, kuri apie tai nenutuokia. Išvarysite ne tik žiemą, bet ir širdį susitirpdysite. Gal ir gerai?

Prašau, nesibaik, istorija, taip greit bent šį kartą.

Apsireiškė.

Ai, spėkite, kas vakar apsireiškė? Taip taip, mano simpatulis. Su pasiteisinimu, kad važiuojant į kaimą išsikrovė telefono baterija, o įkroviklio nepasiėmė, kadangi pamiršo. Ir va tikėti ar ne? Kad ir kaip pykčiau -  patinka jis man. Abu apsimetėm, kad nesiunčiau sekmadienio pavakarę krūvos piktų žinučių, kad nebuvo jose nei mintelės, kaip nenoriu jo daugiau akyse matyti, kaip aš jam nerūpiu jei vis neparašo nei atrašo ir panašiai. Et... Gal truputį per daug rimtai į viską žiūriu ir labai labai skubu...

Tiesiog kartais geriau viską iš karto sužinoti, paskubėti ir nudegti mažiau, nei neskubant po ilgo laiko. Taip mažiau skaudės...

Vis dėlto ši mergiotė truputį įsimylėjusi. Ir truputį ieškanti problemų... :)