Sekmadienis.

Ir štai vėl sekmadienis. Toliau tęsiu mielos neaiškios muzikos klausymosi metą. Kavas, pienas, prietema, muzika, žvakės. daug žvakių. Ir sakysit jūs, kad aš neaiški ar dar kokia - ne mano bėdos. Sako, kad aš nenuspėjama -  džiugu. iš tiesų gera net kai niekas nesuvokia kas bus. Tai gi -  aš esu aš. Mano mintys plaukia, mano idėjos ateina ir išeina, aš blaškausi ne ten kur gal turėčiau ir mano elgesys ne tokiai aplinkai, kurioje esu. Kažkur ne ten atsiradau, ne su tais žmonėmis ir ne tą darau. Visiški paklydusi ir nesuvokiama pati sau.

Kartais savęs bijau. :)

Sekmadienis ramiai.

Gražiam sekmadieniui su puodeliu kavos ir rašto darbais irgi reikia fono. Štai ir jis. Įsimylėjau šią dainą. O kodėl - nežinau, Neša jaukią ramybę ir šilumą. Gal todėl?

Šiąnakt niekaip negalėjau užmigti. Anksti kėliausi. Dabar mąstau kaip norėčiau vėl, kad sugrįžtų gražus laikas iš praeities. Zhen... Ir reikėjo jam vėl pasirodyti, vėl bendrauti. 5 sezonas gal? Gal ir norėčiau. Kažkuria prasme.

<3

Lenkė.

Trumpas post'as nes man trūksta žodžių.

Lenkė? What's the problem? Kai kas, matot, mato problemas. Šiandien dar apturėjau konfliktą. Ne 1 ant 1, bet atėjus mano draugei. Stebiuosi kaip žmogui gali užtekti tiek naglumo, koks jis turi būti nepagarbus, kad pradėtų konfliktą prie nepažįstamų jam asmenų. Bet dabar ne apie tai. Jau baigiu įprasti, kad 12 val. dienos dar su užtrauktom žaliuzėm tenka sėdėti, nes kai kas miega ir neduok Dieve atsibus.

Tiek to, dabar kitkas - faktai kalba patys už save:

Paklausta kuo trukdo mano tautybė, atsakė, kad ji rašo apie mane nes aš rašau apie ją. [kaip vaikiškai skamba, tiesa?] Atsakydama, kad aš jos tautybės neliečiu, kai reiškiu savo nuomonę ar nepasitenkinimą, kad ir kokia ji bebūtų, ji atsakė, kad jai nesvarbu, daug maž. 

Išvada: kalbėti apie dalykus, kurie man kelia nepasitenkinimą viešai, kad ir savo blog'e man niekas netrukdo, kaip ir jai, kol nėra liečiamas tautybės klausimas, kuris jau yra rimta tema su rimtom pasekmėm.

:)

Pasitaikė laisvesnė savaitė kitos būsimų 2 savaičių "arimo" pasiruošimui. Jėėėėė! Tinginiukas ima kažkoks truputį tik ir tai mane erzina, bet va prisiversti padaryti daugiau negu reikia, į priekį pasistūmėti daugėliau sunkoka, atrodo va, imsi ir patingėsi geriau. Kitą vertus "arimo" į priekį, ir darbų atlikimo ne paskutinėmis dienomis, o savaitę prieš "deadline'ą" taktikos rezultatai džiugina - puikūs vertinimai, daugiau žinių. SUPER. Viskas būtų gerai jei energija niekada nedingtų -  galėčiau kiaurom parom mokytis, gilintis, aprašinėti ir t.t. Vardan žinių ir nemokamo mokslo. Negi leisi čia už savo žinias mokėti dabar ir dėstytojų subines auginti? Va, eisiu tuojau E. Rimkutės "Mąstymas ir kalba" skaityti. Taip - mano grožinę literatūrą sparčiai keičia akademinė -  befantazė ir kūrybiškumą bukinanti. Nepatinka, tačiau reikia. Iš romanų juk neišmoksi. Sausas akademinis granitas. Štai kur mokslo šviesa.

Šiandien buvo Alina užsukusi. Jėėėėė! Pasiilgusi jau buvau jos. Be galo smagu su ja plepėti apie viską, ir kažkaip nors ir grįžtant prie mūsų "pagrindinių priežastinių įvadinių" temų kas kartą. Apie meiles, nemeiles, santykius, žmones, mokslą. Ir kas -  neišsisemiam, o jei taip nutiks - rasim visada apie ką dar paplepėti.

Tai tiek turbūt šia, kartui. Ypatingo nieko, tačiau noras pranešti pasauliui apie eilinę dieną nerimstantis.

Labos nakties ;)

Dar karta pradėsiu tais pačiais žodžiais kuriais jau ne kartą pradedu – niekada negali žinoti. Tai gi šį kartą tiesiog paaiškinimas toks – ne visada reikia laikytis savo principų, kaip dažnai darau, ne visada reikia bandyti laimėti, kartai būtinas ir pralaimėjimas interesų kovoje. Kalbu apie Teisininkiūkštį. Aišku, galėjau imti ir toliau tylėti, pykti ir panašiai, bet. Blemba, žmonės, negi pyksim visada ant visų. Taip, žodis ne žvirblis – nuoskauda dar ilgai liks, gal net neišnyks, bet tiesiog duodi antrą progą. Kvailutė? Gal. Tiesiog taip, manau reikia.

Vat tau ir sugrįšk iš Vilniaus savaitgaliui: kaip senais laikais su drauge nuėjom nusipirkome vyno, už 8 lt berods, ne rašalas ir visai skanus. pavadinimo nepamenu, kažkoks baltas pusiau saldus. Ai ką čia dabar – gerai suėjo ir tiek :D Tai va – nukeliavome už kultūros namų, atsisėdome ant laiptelių ir prisimindamos senus laikus sutaškėm visą tą butelį. Be jokių stiklinaičių ir panašiai. Ha ha. Dieve, kaip seniai tai darėm. Beje kamščiatraukiu naudojaus irgi po n laiko :D. Dar gavom progą nueiti į miestelio šokius. Juokas ima. Paskutinį kartą ten buvau prieš kokius 4 metus. Keista buvo. Iš tiesų tai gerai turėti draugų, kurie nemokamai praveda pro tarnybinį įėjimą į „dk“. Žodžiu kai neplanavom tai ir apsirengusios abi „Home style“ po paltais. Tad to vakaro frazė – „Aš iš Vilniaus, manęs čia niekas nepažįsta“.

Dar iš smagiųjų reikaliukų – naktiniai pašnekesiai. Be galo patinka. Iš tiesų taip smagu kalbėtis lovoje, tamsoje, apie viską ir kartu bet ką. Negaliu apsakyti to jausmo, jis kažkoks nepaprastas iki to momento kai pradedi snausti jau ir nusivapėti.

Žodžiu, savaitgalis malonus, tačiau aš vėl prie mokslų neprisėdau.

Gero vakaro ;)

Laiškutis.

Šįvakar pagrindinis dienos akcentas bus laiškutis, kurį radau prikabintą virš savo lovos grįžusi iš paskaitų. Spręskite patys sau ką norite, man jau nusišikti. Taip skaniai nesijuokiau jau tikrai senokai ir tikrai nuoširdžiai priimu tą keverzonę kaip juokelį. Taigi skanaus skaitant kvailą pyktį:

Labas,

rašau tau, nes tu esi žiauriai faina mano kambariokė :D

Pradėsiu, visų pirma išmok žmogau bent kiek mandagumo ir draugiškumo! Jau tokio nemalonaus žmogaus nesutikus gyvenime! Ai, beje, čia būdavo tavo taktika rašyti meilės laiškus man, tai aš nusprendžiau kaip tavo auginama (višta) kambariokė tau atsakyti. Galvojau iš pradžių per FB tau parašyti, bet neturiu tavęs drauguose. SAD... O iš telefo rašyti, man tau kainuoja :D Taigi rašau ant šito lapo. Visų pirma tai jei aš tave UŽKNISU SAVO BUVIMU tai gal  - IŠSIKRAUSTYK?? :D Nes dabar tikrai užknisiu :D (DEVIL) :D Tiksliau su savo draugėm užknisiu! O tu pvz nepagalvoji, kad tarkim tu mane užknisi su savo Mindaugu? Kaip man reikia laukti už durų kai jus bbž pisatės ar ka čia darot? Sorry, jei ne kaip išsireiškiau. Ne apie tave vieną sukas pasaulis brangioji Karolina. Aplink irgi yra žmonių. Tu gal nepratus aiškintis raukytis realybėj? Tik savo portuose, bloguose ir t.t. Aš sakau tiesiai šviesiai ir man px! Pastoviai jautiesi kaltinama vargše: toks jausmas, kad aš tave užsipuolu iš oro! Aliooo, žmogau pasižiūrėk kaip tu elgiesi, o tada sakyk, kad aš neva save ne iš reikalo teisinu.

Galėčiau vardinti ir vardinti tavo minusus, bet pakaks poto vėl visą dieną balkone verksi! Ueeeeee...

Nesielk su žmogum taip, kaip, kad nenorėtum, kad su tavimi elgtųsi! Lazda turi du galus.

Šiaip tai aš labai tolerantiškas žmogus ir savo taisyklių nediktuoju karve, bet ant galvos lipti tikrai neleisiu!

Karščiausios naujienos!

Tūrėsim kambariokę, pagaliau!

Sėkmytės tau [skype nick užrašytas ir tas su klaidom] :D~

[pakeverzoti drugeliai, saulelės ir kitokios nesąmonės]

Tikiuosi viską pasakiau!

Nu jei kas ko, parašysiu kitą laišką. Kaip faina, jaučiusi kaip XXo! :D

Su Meile,

Tavo kambariokė

[dailės skill'ai vėl]

Tai vat. Ką galiu pasakyti. Juokinga ir graudu. Klaidų milijonai [nesakau, kad aš jų nedarau rinkdama tekstą, bet raštu parašyti tiek su skyryba ir gramatiškai sugebu, čia netaisiau], neskaitant to, kad kai kur išskaityti raštą sunku labai. Juokingiausia, kad atknistas mano blogas, iš jo paimti gabalai visai nei apie ją nei ką ir aptariami tarsi tai būtų susiję. Aš nežinau ką ji žada čia daryti ir atvirai kalbant man tikrai nusišikti, nes atvažiavau mokytis, o ne draugų ieškotis, jei žmogus taip supyksta, kad užsimąsčiusi nepastebėjau jo, tai ką aš žinau. Neturiu ko ir bepridurti, žinau kokia esu, kokia galiu būti, kaip elgiuosi su kitais. Jei žmogaus interpretacijos apie mane tokios -  lai ir būna taip. Žemiau puola ji, ne aš.

Su Mindaugu nusprendėme, kad pavydas bambą graužia. Ha ha, lai ir sugraužia.

Labanaktis, saulelės :*

Good news. 3

Viskas lyg ir susitvarkė :) Vėl niekur neskubėdama galiu gurkšnoti arbatą, miegoti nesujaudindama pramiegoti atsiskaitymą svarbų, būtinai persiskaityti šitą, nusiųsti aną ar išmokti kitą. O ir su Teisininkėliu reikaliukai taisos.

Šiandien pas Senį barake buvau. Neblogai ten mergiotės mano įsitaisiusios gyvena - jauku labai, gal kaltas kambario išplanavimas? Sumažinta bloko versija. Pažadėjau dažniau užsukti ir KITĄ KARTĄ SU BUTELAIČIU VYNO. Pažadu :)

Kitos naujienos: ryt žada Alina užsukti, o poryt Twitter'io draugelis vienas :)

Tikrai reikaliukai taisosi, nepaisant jau vis greičiau artėjančios sesijos, žiemužės bei Kalėdų rūpestėlių.

Juokai juokais, bet šiandien ryte atsikėlusi baisingai užsimaniau vienos dainos. Štai šios:

Valausi dantis, o kambary dega šviesos, pro langus ganėtinai tamsu [rytas ankstus, apniukęs, o ir langai saulytės nesiekia], burba virdulys, apsimiegojusi su vilnonėm kojinėm šilumoje slankioju ir toks jausmas, kad jei praversiu langą už stiklo pamatysiu baltutę žemę, dideliais kąsniais krentant sniegą... ir... taip jaukiai, žiemiškai pasijutau. gera gera gera <3

Kartasi tikrai laukiu žiemos, ir.. greičiausiai mano svajonės atėjo link to -  aplankė kruša. Ne puošnus sniegelis, bet jau į tą pusę :D

O dabar Labanakt :* Laukia arbata su citrina bei medum ir saldus miegelis. :)

***

O kartais tiesiog nebežinai kas vyksta - pyksti, liūdi, susitaikai netgi su esama situacija, su tuo, kad neesi TAS vienintelis žmogutis kažkam ir staiga viskas pasikeičia...

Vakar buvo blogai, vakar buvo skaudu, liūdna. Guli lovoje, pradedi kalbėtis... apie viską, ir staiga tau pasako, kad nežino žmogus kaip ir kas, kad nežino kam aš jam, kad išvis nieko nežino ir... ir nusuka nugarą. Viskas aišku be jokių aiškinimų iš tokių žodžių, greitai suvoki kam tu tam žmogui esi, kokia tavo vieta jo pasauly. Kas tada belieka – gerklę gniaužiantį liūdesį nuryji, išlipi iš lovos, greitai apsirengi, ir dar greičiau išeini palikdama Jį gulėti. Nebeeini į savo barako „apartamentus“ nes ten per daug snukių – kambariokės, kuri savo buvimu erzina, ir jos draugių. Nesinori, kad kažkas matytų tas pirmąsias reakcijas kaip čia tau šūdinai yra, kaip skaudu. Tiesiog eini į balkoną, susiveiki cigarečių ir sėdi šalty su marškinėliais, ašarom, kurios vis rieda upeliu ir rūkai. Tokiais atvejais baisiai norisi paguodos, tikiesi, kad ateis gal kaltininkas ir pasikeis kas nors, bet taip būna tik filmuose. Iš tiesų – filmai per daug sugadina žmogaus tikėjimą ir realybę.

Barake sunku nuslėpti kas vyksta, o dar sunkiau rasti kamputį, kuriame busi vienas su savo problemom ir liūdesiais... Parašai paskambinti arčiausiai gyvenančiam pažįstamam, kad būtų kam pasipasakoti. Dievuliau, kiek aš vakar verkiau... Geriausia nevilties apimta pokalbio dalis:

-        - ­Tai ateisiu tuoj, pasitiksiu, pasikalbėsim.

-        - Gerai, paimk ta bonkę ir einam taškyt, man px.

Taip ir praėjo mano vakaras su buteliu Martinio, Sprite ir citrina, draugu ir Futurama.

Šįvakar ateina SMS – „Vis dar pyksti? :)“ Ne nu... Žmogus atėjo atsiprašyti. Gailiuosi, kad nemoku pykti ilgai, kad atleidžiu. Man jis patinka, man su juo gera, tik man baisu. Kam aš jam iš tiesų, kada aš galėsiu būti ramesnė?

Bad news 5.

Net ir jam aš nereikalinga. Smagu jaustis šiukšle eilinį kartą.

Geros dienos ;)

Jaučiamas kažkoks švelniai malonus miegadienis. Eidama iš paskaitos, vienintelės, beje, šiandieną, pagalvojau, kad grįžusi namo turėčiau pasikapstyti tarp savo senų lyrikų ir joks sukurti vietelę, gal net pradėti kelti naujas, jei fantazija leis. Iš tiesų, mieguistumas einant per žvarbą nėra taip blogai, per tas 3 minutes spėji pamąstyti ką nuveikti gero ar negero, pasvajoji apie šiltą lovą ir karštą arbatą. Mmmm, o jei dar kas nors apkabintų prie to... pasaka :)

Geros dienos :)

Šiandiena kažkokia tingi. Kambariokė sakė, kad užmigau su PC, muzika ir įjungta lempa. nepamenu, bet tikrai gerai žinau, kad paryčiais kankino košmarai. Šį kartą jau nebe žmonės nutrenkiami traukinių, o kažkokie anglų kalbos egzaminai. Trumpai tariant ne laiku užėjau į patalpą ir likau apkaltinta bei nekenčiama. Kvailystė kažkokia. Bet sapnai yra sapnai, niekas tiksliai negali pasakyti ką jie nusako, jei tikėsime Freud'u tai čia tipo neišreikštos emocijos ir panašiai, jei dar kokia teorija - minčių perdirbinys.. Daug aiškinimų visokių.

Toliau sekė mano rytas. Teisininkiūkštis. Pagaliau jis ateina pas mane ir pavalgo - progresas iš +5 jam. Kalbant apie jį - nesuprantu ko jis nori. Visada tarsi susikaustęs, judesiai neatrodo laisvi... Sako, bučiuotis nemėgsta. Vakar kai naktį kalbėjomės sakė pasakys kodėl... Laukiu.. užsiminė, kad su praeitimi ir meilėm kažkas, bet tai ką žinau. Pati seilėjaus kaip čia dabar viena likau ir t.t., aišku, skauda ir dabar, nes stipriai mylėjau, bet tai niekas manęs taip nevaržo, kad net pabučiuoti sunku ir negera. Kitą vertus mielas jis toks, tik... bijau, kad jam nepatinka tai, kad esu kokia esu - vaikiška. Jei patinku- turės susitaikyti, nes kitokia negaliu būti, apsimetinėti.

Šįvakar PAGALIAU nusiunčiau darbą dėstytojui. neesu užtikrinta, kad viskas gerai - nuvertinu save. atrodo galėjau ir tą, ir aną dar parašyti. Tad visą tai užpyliau alumi. Pas teisininkus, kaip visada. Buvo kelios merginos dar. Lošėm Durnių ir Uno. Taip ir sutirpo vakaras. Tik vėl gi  - Jis. Tikrai nesuprantu, šį kartą jam jau niekas nepatinka, nei kad baksteliu, nei apkabinu, nei dar kas. Tikrai kartais pamanau, kad aš jam tik dėl vieno reikalinga. Vis dažniau pagalvoju ir liūdna. O jei tai tiesa?

Tie vyrai...
Labanakt.

Karolukui reikia patarimo

Karolukas nebeturi jokio mokymosi planu. Aha aha - viena diiiidlė mišrainė ir skubesiai, kurių vistiek nespėju. Toks kąsnelis visko.

Taigi šiandien pažadu:

• sutvarkyti eksperimento REZULTATAI ir REZULTATŲ APTARIMAS sritis
• persiskaitysiu medžiagą rytojaus seminarui [bent jau medžiagą lietuvių kalba]
• NORMALIAI pavalgysiu.

Jei yra pasiūlymų kaip planuoti dieną - laukiu, nes aš nebespėju nieko.

P.S. o kas tai yra miegas ir su kuo jis valgomas?