sentimentai.

Tiesiog kelis kartus atsidarius Word'ą pabandžiau rašyti kodėl šitai, kodėl emocijos, kokios jos ir panašiai. Kelis kartus tryniau viską lauk. Tad tiesiog... 

Aš vis dar prisimenu Jį. 3 metai... Po to - niekam jokių jausmų.

Misija Sibiras'12

Taigi, ką tik iškepta anketa keliauja atrankai į "Misija Sibiras '12". Iš tiesų tikrai teko pasėdėti prie anketos, kad užpildyčiau nuoširdžiai viską. Tikrai norėčiau, kad pasisektų ir būčiau atrinkta, nes tikslas mano nėra pakeliauti, patirti nuotykių ir pan.

"Misijos" paskirtis, tikslas aplankyti lietuvių tremtinių gyventas vietas, sutvarkyti benykstančias kapines, palikti Lietuvos žymę ir svarbiausia, manau, morališkai pasisemti ir atsivežti daugiau patriotiškumo, suvokimo, pagarbos.

Visada domėjausi tremtinių gyvenimu. Kaip pradėjau mokykloje vadovėliuose skaityti ištrakas atsiminimų, tai vėliau bibliotekoje kiurksodavau ieškodama ką čia dar pasiskaityti. Atsiminimai kėlė emocijas, susižavėkžjimą ir pagarbą tiems, kas išgyveno, grįžo, ir tiems, kurie ne.

Neperseniausiai teko bendrauti su tremtiniu savo miestelyje. Senukas, atrodytų, toks paprastas, kaip visi, o su tokia praeitimi. Susigraudina bepasakodamas, sklaidydamas nuotraukas pageltusiais kraštais. Rodydamas žmones, pastatus. Tai visai kas kita nei skaityti - sėdi pats smalsumo vedinas, o širdis tuksi, rodos kartu su tuo senuku susigraudinsi. Tiesiog.. viskas yra per tikra.

Teko pabuvoti savo universitete pristatyme apie pernai vykusią ekspediciją, joje dalyvavo ir vienas dėstytojų. Tai buvo kažkas nepaprasto, kas dar kartą padėjo tašką apsisprendimui - BŪTINAI pabandyti.

Dievuliau, žinau, kad ne aš viena tokia, norinti, tačiau neprarandu vilties.

naktinėjimas.

Pavasariniais bateliais apsirėdžius per balandžio mėnesio pusnynus brendu. Kur tai matyta, kad, atrodytų, Velykų metas, o kieme žiema. Negana to, ant aukštesnio kalnelio pasilypėjęs bijai pavirsti žmogumi aitvaru arba, mažu mažiausiai, uždusti nuo stipraus vėjo. Nepamirškime, kad ta vėjelis tikrai ne iš šiltųjų...

Ech.. kur dar gali pajusti tokį gaivų pavasarį, jei ne Lietuvoj.

Kitas dalykas – aš per aukštas karteles keliu žmonėms. Turiu tokį, savotišką...atmetimo princpą. Aha. Nepatiko kažkas – lauk jį, jis per daug tobulas -  ten pat  - lauk. Liksiu senmerge, arba atsiras, kas bus tobulas tobulai, nei per daug nei per mažai. Vat J

kur prapuolė laimė?

Sakom laimės nėra....Norit atsakymo?

 Kątik gavau gerą tokį ir labai labai rimtą - pasiieškoti jos kitoje kišenėje, gal per klaidą, paskubom nukišom ne ten kur įprasta. :)