AT.

Tu bandai žmogų jau ilgą laiką pamiršti, nes buvo skaudu ir nenori nei žinoti nei ką apie tai, o čia bac užduotis pareina per seminarą:

Prisiminti patį stipriausią savo įsimylėjimą. Daugiausia dėmesio kreipti į savo išgyvenimą, patirtį:

• 1.      
Fiziniai požymiai. Ką fiziškai buvo jaučiama. Fiziniai pakitimai – apetitas, miegas ir t.t.

• 2.      
Suvokimo pakitimas. Kaip buvo suprantamas tas asmuo. Kokios savybės padarė ji vertu mano meilės.

• 3.      
Elgesys. Kaip buvo parodomi jausmai tam žmogui.

Ir kaip dabar? Turi bandyti atknisti kažką, prisiminti kažką ir dar negana to parašyti, kad kažkas kitas skaitytų. Asmenybės teorijų seminarai are freaking me out >.<

tikriausiai tada supranti kad kažkas nebe taip, kai tavoji smegeninė pradeda nuoširdžiai mąstyti ir žibančiom akim stebėti pasaulį po pusės butelio vyno. Kai pajunti tą vaikišką naivumą. Švelniai apsvaigus... Ir vėl pasaulis platus, gražus ir spalvotas. Svajonės ranka pasiekiamos...

Juokinga, kai žinai ko nori, bet nežinai kaip gauti. Stebėjau nemažai žmonių, kurie sugebėjo pasikeisti iš pagrindų, tam kad taptų tokiais, kokiais nori. Pakeitė bendravimą, išvaizdą, stilių, manieras, gyvenimo būdą ir t.t. Kartais ir aš užsimanau, bet nemoku.

Kaip nenuleisti rankų?

 Tikriausiai viskas galėtų būti TAIP.

Dilema.

How can I get rid of Facebook, improove my creativity and everyday have something new to tell, share and enjoy? I feel wasting my days.

Ir iš tiesų...

Pasiilgau...

Kai Tau kažkas patinka...

Vis labiau laukiu trečiadienio popietės.

Begerdama stiprią juodą arbatą su citrina ir daug daug daug cukraus daug mąstau. Sako, per daug į viską gilinuosi, bet kad kitaip nemoku. Lengvabūdiškumas prie gero nepriveda ir išstato tave kaip durnelį prieš visus. Lengvai prieinamą žmogų padaro. Ne. Niekada nemokėjau būti "pohuiste".

Po vieną vis veržiasi mintys, plinta, plečiasi ir visai nedingsta. Susisuka smegeninėje ir tūno ten kaip vilkai pasalūnai. Neišneša paskutiniu metu mano abu pusrutuliai ir  norisi apsižliumbti. Įsikibti į kieno nors  pečius ir žliumbti pasikukčiojant. Juk išsiverkus lengviau.

Blogiausia, užmigdama visada galvoju apie vieną žmogų. Apie...Bučinius. Kvaila, bet mane iki pat dabar nulieja raudonis ir kūnu bėga virpuliukas prisiminus 11 aukštų bučinį lifte. Rawr.. Toks meiliai netikėtas. 

Galvoji ką pasakyti žmogui ir kada pasakyti. Prieš filmą ar po. Ir kaip. O gal nesakyti nieko?

Pasidarai kvailas, žmogau, kai kažkas beprotiškai Tau patinka..

Lyrika 3.

Išsiliejusią naktį tarp pirštų, žvaigždynų ir saulių

Sistemose savo baigiu iškepti.

Kasiopjos, Cefėjai ir Grįžulo ratai –

Mano smegenys vis atpažįsta Tavo kvapą.

Iš melsvo puodelio skysčiams bebėgant

Tobulais virsta tarpai, jie šoka garais,

O pro atdarus langus skersai juodulius plaukia palydovais

Mano akys ir klysta užkliūdyti basų pėdų takai.

Dar kartą ir dar vieną kartą, kas kartą kitaip

Tuštumoj vakuuminėj, palydžiu vieną iš daugelio šviesmečių dukrų.

Sistemos sužlunga, skaičiai pabyra lašais..

Smegenys atkuria  veidą, tą veidą, kurį Tu pirkai.

[2012-03-24 03.32]

Lyrika 2.

Vaivorykštėm mirgantys miesto horizontai
Pilkų mašinų paradai gatvėmis byra
Sako, tu laisvas, tarp betono ir plytų raudonio įmūrytas
Minantis, žolę, pavasarį ir svajonę,
Kūnu savo pilnas kažkokios lipnios negerovės.

Naktimis, pripiltomis žibintų šaltų liepsnelių nemiegi
Tavęs nekamuoja saldūs sapnų geiduliai
Dar vieną, dar trečią... Skandinam akis pigioje kavoje
Maitiname save mintim apie geresnį rytojų
Klausomės šlamšto, nuomonių tų, kurie patys jų neturi.

Ir taip noris pakilti su visu garsu pankuojančiais
Dainuojančiais ir šokančiais, tapančiais ir tapačiais tik patiems sau
Paskęsti toli nuo betono ir triukšmo,
Sapnuoti...

[2012-03-23 02.27]

noriu.

Keistas jausmas apima, kai atsisveikini su kažkuo, kas jau atgyveno savo... Kai meti lauk gėles. Atrodo, žmogaus, dovanojusio jas, nelieka nė kvapo... Kitą vertus taip ir yra... Tuščia spintelė, nukrauta dėžutėmis. Jos nebešildo geltonos tulpės žiedelis. Aišku, viskas turi pradžią ir pabaigą, bet... taip norisi. Gal to dėl nemėgstu to“šieno“, nes retai jo gaunu?

Keisti pasimatymai kartą per metus, šokiai iki nukritimo, pinigai iškeliaujantys vėjais, ir aš ta pati...  Rodos, tuojau apsiverksi, bet kažkas neleidžia. Rodos, paimsi ir pasakysi viską, bet to nedarai. Kaip man nepatinka toks gyvenimas, bet... kitokio sunku rasti. Tiesiog, kaip sako "ne tas amžius", matyt. Studentas ne mokinukas, studentas neateina nedrąsiai prie merginos, nedraugauja, o eina prie reikalo. Tikriausia todėl nekenčiu studentų - pratę viską gauti iškarto. Taip ir nustoji bendrauti su vienu, antru, trečiu, dešimtu.

Ilgiuosi tikrumo, natūralumo švelnumo, naivaus tikėjimosi ir šviesių spalvų gyvenimo. Visai kaip tada – 16likos. Tada, kai į viską žiūri spindinčionis akimis, kai spinduliuoji laimę kai paima tave už rankos gražusis berniokas, kai...

Tiesiog... noriu atgal.

Pavasaris.

Jaučiu pavasarį - šiltos saulės vonias besiveržiančias pro langus ir vis dar žvarbų vėją bėgantį pro mane, kitus, tarp namų ir raibuliuojančiuose balų upeliuose. 

Buvo...

Trečia nakties. Kiurksau duše po drungno vandens srove. Jis teška, varva, apkabina mano kūną ir... Dingsta. Jo vietoje atsiranda nauja srovė, o aš... O aš vi sta pati. Nuoga... Prieš vandens tėkmę, prieš laiko tėkmę, pati prieš save. Tik meluojanti. Sau, žinoma, ne kam kitam. Nuoga kūnu, bet ne siela pati sau. Dar prieš kelias dešimtis minučių mane linksmoji kompanija tempėsi į Frančesko kambarį, kad pasakytų: „Štai tu jai patikai, ateik su mumis pasiausti. She likes you, come back to the kitchen party, bring some friends. They are wolcome here. Let‘s go.“ Dar prieš kokią valandą buvo Beer pong‘as, daug cigarečių ir muzika, bet...

Ne apie tai visa istorija. Trumputė, naivi ir TOKIA saulėta, o kartu apniūkusi ji ne apie tai... O apie mane. Tiesiog mane ir mano nesėkmingą sėkmę.

Dar prieš kelias valandas uosčiau Jo dovanotą gėlę mėgaudamasi jos saldžiu, pavasarišku kvapu. Tą pačią akimirką glosčiau jos žiedą galvodama apie Jį, stebėjausi kaip ilgai geltona kaip saulė tulpelė nevysta, o tik žydi, kaip prasprogsta pumpurėlis mažas šalia jos ir...

Sekančią valandą jau tupėjau tarpdury ašarotu veidu, nuo kurio bėgo makiažas tarsi liūtyje stovint, kaip akvarlė palieta vandeniu, gniauždama rankos žietuvėlį ir pakelį cigarečių. Skaudėjo širdį. Visada skauda kai kas nors tavyje rimto vyksta. Skaudėjo šį kartą. Jokių įsipareigojimų nieko, tiesiog... skaudėjo būti nebereikalinga tam, kas po ilgo laiko sukėlė visavertiškumo jausmą, kas leido pasijusti laiminga, reikalinga... „Būkime draugais.“ Draugai nesibučiuoja lifte, nakvodami, stotelėje laukdami paskutinio autobuso, jie... jie tiesiog taip nedaro. Jie arba būna arba ne.

Gėlę sulaužyti išmesti, kontaktus ištrinti ir užblokuoti, atkirsti keletu stipriu, akmeninių frazių ir likti išdidžiai. Taip, aš galiu, tačiau... Smasumas veda tolyn. Nepadariau to, nes... noriu dar. Niekada be kovos nieko neesu laimėjusi. Šis kartas kitoks? Nenumanau...

Man su juo tiesiog be protiškai gera...

buvo...

tikiuosi dar ir bus...

rodos :D

Baigiu galutinai įsimylėti.

Tikrai tikrai. Visą tai pajunti tada, kai eini per lietų su vasarine suknele ir tau nešalta, nors tavo žieminiai batai jau kiaurai šlapi. Trenkiesi  beveik valandą, kad pabūtum vos 2 drauge. Naktį užmiegi galvoje besisukant mintims apie tai kaip jis padovanojo gėlę, kaip apkabino ir kaip pabučiavo. Taip taip, o įkandimas į lūpą lygus pabučiavimui. Nes tai mes – du nelabai adekvatūs, nelabai suaugę studentai.

Širdutė plazda. Visą laiką išsišiepusi...

NIEKADA. Niekada nekepkite blynų per Užgavėnes su simpatija, kuri apie tai nenutuokia. Išvarysite ne tik žiemą, bet ir širdį susitirpdysite. Gal ir gerai?

Prašau, nesibaik, istorija, taip greit bent šį kartą.

III Užduotis.

Keletas klausimėlių ir atsakymų nagrinėjant K. Horney teoriją.

P.S.Vis dar manau, kad tokio pobūdžio klausimai yra per daug asmeniški, kad jų atsakymus galima būtų duoti skaityti grupiokams, tuo labiau pačiai dėstytojai nusiųsti. Kažkaip, man bent jau, nesmagu yra. Aišku, čia rašyti visai kas kita.

Taigi:

1.       Kokį vaidmenį dabartiniame jūsų gyvenime vaidina meilė?

Labai svarbų, tačiau ne tiek, kad visas dėmesys, būtų sutelktas vien į ją.taip pat, jam (meilės jausmui) pradedant stiprėti „užkišu“ jį mokslais arba hobiu.

2.       Ar mylite aplinkinius taip, kaip jums to norisi?

Ne, sunku mylėti žmones, kurių negali prognozuoti. Kad ir kaip, atrodo, žinai žmogų, nėra pasitikėjimo, arba tiesiog sąlygos, aplinkybės neleidžia.

3.       Ar aplinkiniai jus myli taip, kaip jums to norisi?

Nežinau,  galbūt ne, tačiau nemanau, kad tai labai svarbu.

4.       Ką žinote apie meilę šeimoje, kurioje užaugote?

Nedaug žinau. Niekas nieko nėra sakęs, apie tai kalbėjęs.

5.       Kaip reiškiate  savo meilę aplinkiniams?

Per daug nereiškiu. Rodau draugiškumą arba abejingumą ir viskas. Nemanau, kad iš karto reikia reikštikitiems meiles, kai nežinai, kaip bus į tai reaguojama.

6.       Kaip parodote aplinkiniams, kad jums reikia jų meilės ir palaikymo, rūpesčio?

Dažniausiai nerodau, tačiau jei kartais „išsprūsta“ tiesiogiai pasakau, kad man to trūksta. Prie mane traukiančių asmenų elgiuosi atsargiai ir stengiuosi per daug nerodyti panašių į meilę jausmų.

7.       Išvardykite keletą savybių vertų meilės?

Empatija, sąžiningumas, abipusė trauka, interesai, kurie atitinkamai tiek sutampa, tiek ir skiriasi. Humoras, kito pajautimas.

8.       Kokiu būdu galėtumėte tapti labiau vertu meilės žmogumi?

Galbūt nebūti tokai atsargiai ir neatstuminėti žmonių vos tik jie „užkimba“. Mažiau rimtai žiūrėtiį viską ir per daug nesusireikšminti.


Visą tai suprasti ir interpretuoti reikia pagal Karen Horney išskirtų 10 neurozinių poreikių:

1. Meilės ir pagyrimo. Noras kad juo žavėtųsi, mylėtų aplinkiniai. Perdėtas jautrumas kritikai.
2. Vadovaujančio partnerio. Didelė priklausomybė nuo kitų ir baimė likti vienatvėje, atsakomybės už svo gyvenimą perdavimas partneriui, meilės pervertinimas.
3. Griežtų apribojimų. Poreikis būti nereikliam, nepastebimam, savo siekių ribojimas, savo gabumų nuvertinimas, baimė reikalauti.
4. Valdžios. Poreikis kontroliuoti kitus ir dominuoti. Kitų niekinimas, bandymas primesti savo valią.
5. Kitų išnaudojimo. Kitų vertniimas pagal tai kiek jie gali buti naudingi. Asmuo didžiuojasi savo sugebėjimu išnaudoti kitus.
6. Visuomenės pripažinimo. Visko vertinimas tik pagal prestižiškumą. Asmenybės savivertė priklauso nuo pripažinimo.
7. Žavėjimosi savimi. Savo įvaizdžio susikūrimas ir stengimasis jį visada atitikti. Savęs pateikimas iš geresnes pusės, savo trūkumų neigimas.
8. Pirmavimo. Noras būti pačiu geriausiu bet kur, nekreipiant dėmesio į pasekmes.
9. Nepriklausomybės. Bet kokių santykių, kuriuose reikia prisiimti atsakomybę, vengimas. Taip pat artumo vengimas, distancijos išlaikymas.
10. Tobulybės. Baimė suklysti, ar aptikti savyje netobulu savybių. Tobulumo siekimas.

Šie poreikiai kyla kai yra nepatenkinami ir sukelia nerimą. Patenkinus juos nerimas mažėja. Reiktų paminėti, kas sveiki žmonės vienus poreikių pakeičia kitais, o neurotiški -  apsistoja ties vienu kažkuriuo ir jo nekeičia.

Ir taip pat yra 3 asmenybės stiliai, taip pat išskirti šios autorės:

1. Nusižeminimo stilius. Niekada nekovoja už save, užsiima visokia veikla ir skundžiasi, kaip sunku ir panašiai, nors tos veiklos atlikti nėra prašomas. Tokie žmonės mano, kad aplinkinai juos įvertins, pagirs, mylės.

2. Ekspansijos ir dominavimo stilius. Išskiriami 3 bruožai:
• Narcisistinis – žmogus per daug pasirtiki savimi. Susiformuoja toks stilius dar vaikystėje. Dažniausiai dėl per didelio tėvų lepinimo, dėmesio. Todėl bet ką darydamas toks asmuo tikisi naudos.
• Perfekcionistinis – siekis viską atlikti tobulai. Sau keliami per dideli reikalavimai, netoleruojami jokie trūkumai, tiek savo tiek aplinkinių. Tendencija savus trūkumus primesti kitiems taip išliekant tobulu.
• Arogantiškumas ir kerštingumas – supauta ypatingai bloga patirtis iš vaikystės. Asmenys labai priešiški, naudoja bet kokius būdus ką nors gauti.

3. Rezignacijos stilius. Pats destruktyviasuias stilius. Gali pasireikšti neuroze, psichoze ar kitais psicjhikos sutrikimais. Asmenus, nesugebėdami išgyventi realiai, bendrauti, gauti dėmesio, meilės tiek kiek jiems reikia, savų neurotinių poreikių patenkinti, užsidaro fantazijose. Jie nebendrajantys, siekiantys nepriklausomybės, sudaro savarankiško asmens įspūdį, jiems nesvarbūs aplinkiniai. Tokių asmenų neapukantos sau šaltinis -  santykiai. Meilės baimė dėl baimės prarasti nepriklausomybę. 

O dabar išvada:

Pati manau, kas esu šiek tiek neurotiškas žmogus. Apsistoju ties keliais poreikiais ir jų nekeičiu, nes tiesiog nežinau kaip. Sau pagal atsakymus išskyriu:

Griežtų apribojimų, Meilės ir pagyrimo, Pirmavimo. O stilius būtų maišytas (kaip žiniai niekur nėra grynai pagal aprašą žmogaus, visi turime kažkokiomis proporcijomis tam tikrų savybių) kuriame dominuoja nusižeminimas, bei perfekcionistiškumas.

Įdomu ką išskyrė man kažkuris iš grupiokų.

Kursinio pradžia.

Jeeeee, pagaliau parašiau savo kursinio dėstytojai :) Gerą pusvalandį kurpiau tas nelemtas 2 eilutes. Skamba juokingai? Huh, gal, bet sunku kažką rašyti asmeniui, kurio ne tik neesi matęs, bet ir nieko apie jį nežinai.

Na gerai gerai, perdedu. Žinau truputį, bet... Kad žmogus dirba su kaliniais ir panašiai. Bendrai tariant -  penitencinė psichologė Laaaabai daug. >.>"

Tikiuosi moteriškė nėra piktukas ir sutarsime :)

P.S. Kadangi aš nenormali tai ir mano tema nenormali: "Asocialaus elgesio formos: pabėgimai ir valkatavimas".