NeSekasi.

Va tai tau kaip būna.

Nebedraugauju su IT.

Turiu problemų su paskyrom, tiksliau Google. Turiu 2 acc. Senajame siejami šis blog'as ir youtube, keletas kitų puslapukų, o naujasis buvo reikalingas studijoms, tiklsiau, pavadinimas oficialesnis ir... juo jau sienamas G+ ir studijos. Va ir iškyta bėdos bendrinant informaciją, kai iš yputube noriu ką nors padalinti G+'se. Nes mat acc tai skirtingi, sako, ne ne - kurk tokį naują G+ acc, kurį sietum su youtube ir paštu. Kuo toliau tuo labiau nervina tas junginėjimas. Įtariu dar vėliau bus blogiau.

Toliau - išmetė iš Linkomanijos. Net nežinau už ką. Ateini vieną dieną nabagas žmogus kokio filmo atsisiųsti ir tau bac kaip maišu per veidą -  "Vartotojas yra panaikintas. Tikriausiai nusižengėte taisyklėms...". Ech.. ir taipo neaišku kokioms. Paprasta moteriškėlė, ne programerė kokia ar ten dar kas ir štai tau. Nesekasi.

The third one: sugebėjau savo e-banką užsiblokuoti. Vat tau ir reikalavimai keistis vis prisijungimo duomenis. Pamiršau aš juos ir bac - pirmadienį keliausiu į banką.

Beje artėja mano 5000-asis tweet'as va šičia. Ta proga gal reiktų kaip nors originaliai pažymėti. :) Kolkas neturiu idėjų, bet turiu +- 2 savaites.

Twitter meet'as

Vakar teko sudalyvauti Twitter "chebros" pirmąjame meete, kuris, kiek sklido tylios kalbos, galėtų virsti tradiciniu. Kaip ir priklauso man - pavėlavau beveik visa valanda, tad pačio smagumo, kai lauki ar bus daugiau žmogučių, nemačiau ir nejutau. Bet aš, aišku, kaip visada turiu pasiteisinimus tam:

1. Mano traukinys atvyko 20:50 [jau -20min]
2. Nuėjome per toli su draugu, nes nepastebėjome Kėdainių gatvės žyminčio užrašo [dar -20min] (o dar sakė, kad žino kur eiti reikia - tie vyrai....)

Dalelė mūsų kompanijos.

Taigi... :

Pirmasis įspūdis buvo toks... emmmm.... mažų mažiausiai keistas. Tikėjausi ne tokios gausios kompanijos, ir truputį pradėjau net panikuoti, kad kaip aš čia susibendrausiu ir panašiai, juk kompanija buvo beveik [heh keistai čia nuskambėjo] vyriška ir gerokai vyresnė nei aš. Merginos tebuvome 3, jos pasirodė gana tylios - nesigavo pabendrauti su jomis... Atvirai - pasijutau mažvaikė. Bet kažkaip pavyko gerų ir bendraujančių dėdžių dėka, kurie sėdėjo aplink mane [dėkingą vietą gavau] pradėti pokalbį.

Štai ir mane pagavo. Vai vai vai, o ji alų geria.Pasakysim mamai.

Aišku jokių rimtų temų nebuvo. Smagus linksmas juokų pilnas vakaras su šaltu alučiu :) beje, visai skaniu. Kažkaip pozityvu viskas. Tačiau pati savęs kartais nemėgstu - kai jaudinuosi labai daug kalbu. Ir visą vakarą daug kalbėjau, tikriausiai buvo to jauduliuko.

Smagioji dalis buvo lietus. Pilantis tarsi iš kibiro. Staliukai šlapi, grindys šlapios, nes patys taip pat truputį pamirkę glaudėmės kaip šeima po skėčiais. Aišku, ir tokiu metu netruko twittinim'o, nuotraukų namie sėdintiems ar negalėjusiems prisijungti, bei įvairių juokelių. O jam aprimus visa ką tik iškepta "šeima" susėdo ratuku [matyt po tam tikro laiko visokie šlapi suoliukai ne tik nepadeda bendrauti, bet ir trukdo] ir pradėjo toliau ieškoti bendrų temų. :) Vat čia prie kelių rūkančiųjų ir pati prisijungiau. Nesmerkite - universitetas savo padarė. Tada po dar alaus atsirado, o galiausiai su vienu "dėdule" [na prilipo jam taip, nes vyresnis 12 metų] likome supiršti. :D

Po lietaus stalai ne tik nereikalingi, bet ir bendrauti trukdo.

Kaip kas vėliau vyko -  nežinau - teko išskubėti į bendrabutį pas draugą nakvoti, kadangi vienas geras berniokas iš kompanijos pasisiūlė pavežėti tai teko bėgti. Ačiū jam dar kartelį. Iš tiesų tikiuosi, kad visi dar ne kartą susibėgsime, kad mūsų bus gal ir daugiau. :) 

Tikrai nesigailiu, kad galiausiai nusprendžiau atvažiuoti, nors visą dieną labai stipriai dvejojau ir momentu net sakiau, kad lieku namie. :)