Laukiu. kol mane suras.

Su paskutiniaisiais žodžiais išrieda ašara ir tuo pat metu už atviro lango prapliumpa lietus. Sutapimas priverčiantis suspurdėti - dievinu. Man tiesiog liūdna. liūdna būti vienai. Aš taip pat turiu jausmus, noriu mylėti, tačiau.... Tačiau mano kely tik žmonės, kurie savo buvimu erzina. Nekeista, kad vis dažniau į klausimą kas tau nepatinka/ ko tu nemėgsti atsakau - žmonių.

Baigia aušti arbata, nuo vėjo gūsio supasi užuolaida ir virpa žvakės liepsnelė. Aš vėl savo vietoje - ant palangės...

Laukiu kol mane suras.

Naktis.

Kai tiesiog negali užmigti, ar per kiaurą dieną prisprogai energetinio ir kavos, vartaisi nuo šono ant šono, kol galiausiai įsijungi vieną filmą, antrą... pasižiūri, pagalvoji ir... Viskas baigiasi tuo, kad girdi kaip bunda artimieji į darbus, tarsi staiga pastebi, kad už lango, kuris žvelgia į rytus, saulė jau gerokai pakilusi, o laikrodis rodo 7 ryto... kartais 8... Tada eini miegoti.

Esu naktibalda. Dažnai atplaukia aplinkinių, pažįstamų ar šiaip paalinių klausimai mano adresu: „Tu kada nors miegi?“. Taip, dienomis. Nes man patinka naktys. Paslaptingai ramios, vienišos, užburiančios. Sėdėti toje tyloje ant palangės prisidegus žvakių, gerti kavą/ kakavą/ arbatą ir tabaluoti kojas į tamsą, į miško pusę žvarboje taip keistai gera. Rodos, savotiška meditacija ar apsivalymas, nes visos dienos mintys tarsi išskrenda į tą tamsą. Ji jas prarija ir palieka lengvumo jausmą. O ko daugiau reikia?

Norėčiau, kad naktis būtų ilgesnė...

sentimentai.

Tiesiog kelis kartus atsidarius Word'ą pabandžiau rašyti kodėl šitai, kodėl emocijos, kokios jos ir panašiai. Kelis kartus tryniau viską lauk. Tad tiesiog... 

Aš vis dar prisimenu Jį. 3 metai... Po to - niekam jokių jausmų.

Buvo...

Trečia nakties. Kiurksau duše po drungno vandens srove. Jis teška, varva, apkabina mano kūną ir... Dingsta. Jo vietoje atsiranda nauja srovė, o aš... O aš vi sta pati. Nuoga... Prieš vandens tėkmę, prieš laiko tėkmę, pati prieš save. Tik meluojanti. Sau, žinoma, ne kam kitam. Nuoga kūnu, bet ne siela pati sau. Dar prieš kelias dešimtis minučių mane linksmoji kompanija tempėsi į Frančesko kambarį, kad pasakytų: „Štai tu jai patikai, ateik su mumis pasiausti. She likes you, come back to the kitchen party, bring some friends. They are wolcome here. Let‘s go.“ Dar prieš kokią valandą buvo Beer pong‘as, daug cigarečių ir muzika, bet...

Ne apie tai visa istorija. Trumputė, naivi ir TOKIA saulėta, o kartu apniūkusi ji ne apie tai... O apie mane. Tiesiog mane ir mano nesėkmingą sėkmę.

Dar prieš kelias valandas uosčiau Jo dovanotą gėlę mėgaudamasi jos saldžiu, pavasarišku kvapu. Tą pačią akimirką glosčiau jos žiedą galvodama apie Jį, stebėjausi kaip ilgai geltona kaip saulė tulpelė nevysta, o tik žydi, kaip prasprogsta pumpurėlis mažas šalia jos ir...

Sekančią valandą jau tupėjau tarpdury ašarotu veidu, nuo kurio bėgo makiažas tarsi liūtyje stovint, kaip akvarlė palieta vandeniu, gniauždama rankos žietuvėlį ir pakelį cigarečių. Skaudėjo širdį. Visada skauda kai kas nors tavyje rimto vyksta. Skaudėjo šį kartą. Jokių įsipareigojimų nieko, tiesiog... skaudėjo būti nebereikalinga tam, kas po ilgo laiko sukėlė visavertiškumo jausmą, kas leido pasijusti laiminga, reikalinga... „Būkime draugais.“ Draugai nesibučiuoja lifte, nakvodami, stotelėje laukdami paskutinio autobuso, jie... jie tiesiog taip nedaro. Jie arba būna arba ne.

Gėlę sulaužyti išmesti, kontaktus ištrinti ir užblokuoti, atkirsti keletu stipriu, akmeninių frazių ir likti išdidžiai. Taip, aš galiu, tačiau... Smasumas veda tolyn. Nepadariau to, nes... noriu dar. Niekada be kovos nieko neesu laimėjusi. Šis kartas kitoks? Nenumanau...

Man su juo tiesiog be protiškai gera...

buvo...

tikiuosi dar ir bus...

Naktinis.

Po vakar baliuko šiandien buvo ne įtin sveika diena. Žinoma, nebuvo baisių pasekmių, bet kažkoks silpnumas tai nedavė ramybės, o jau nekalbu apie miego stokos padarinius.

Iš tiesų aš nė nenorėjau  keliauti su kambariokėm. Jos tarpusavy juk "best friend", o ir visa velniava su "ką apsirengti?" mane nerviškai veikia. Mergina juk esu. Bet... įkalbėjo. Nesu kompanijos siela - tyliu dažnai, nedemonstratyviai, kaip kai kurie, kad į juos dėmesį kreiptų, bet natūraliai -  nežinau jokių populiarių bajeriukų ar dar ką.

Tai gi teko groti gitara. Pirmą kartą iš širdies tampiau stygas ir traukiau dainas, ko prie kitų nedarau. Ech... Alkoholis drąsos suteikia. Smagu buvo. O kas po to - nežinau - dingau kitur. O ryte... iš karto į seminarą. Sunku kai miego norisi. Bent ja vėliau dušas atgaivina kaip reikalas :)

Smagiausia, kad vakare grįžusi namo užsukau pas klasioką - damn jis pasidarė žiauriai mielas. Nežinau ar pilnatis veikia ar dar kas, bet... negalėjau jo neapkabinti daug kartų ir n kartų pabučiuoti į skruostą, lūpas ar kaklą. Seni geri laikai...  Kažkaip nepaleidžia iki šiol. Friends with benefits. Ne kitaip. :) Žinoma, dar peržiūrėjome krūvą "Misfits" serijų, sugraužėm picą, daug kavos ir arbatos. Man smagu su juo :)

Naktinis 2.

Po mokslų prisiminkime senus laikus kai dar mokyklos laikais panašios muzikos naktimis klausydavausi ką nors kurdama, piešdama ar šiaip svajodama. Ir nesvarbu, kad visi tuo metu "svaigo" dėl naujausių Usher ir kitokių veikėjų dainų, mano favoritai buvo Afiša, Atika, Dainuojamoji poezija, ypač Salius Mykolaitis ir Domas Razauskas, kelios Nelly Furtado dainos. 

Už senus laikus prie kompiuterio naktį su žalios arbatos puodeliu, už meilę, tada dar tokią gražią ir taip maloniai skraidančią pilve drugeliais, už pabėgimus pro langą ir pasivaikščiojimus naktimis, už tai kas buvo, kuo pamiršau kaip vėl sugrįžti ir tapti. Už nesuvaržytas svajones, kurios su paskutiniais mokslo metais bėgo ir su studijomis atbuko po sausais įmantriais terminais.

Už tokius vakarus kaip šis, kuriais prisimenu senuosius.

Naktinis.

Pirmosios dienos universitete. Vakarais krepšinis. Kažkas padedančio atitrūkti nuo kasdienybės  ir negerų minčių. Daiva ir Alina -  jei ne jos -  ar dabar nežinau net ką daryčiau. Padeda prasiblaškyti, atsimerkti plačiau, judėti pirmyn. Pozityvios emocijos iš jų ateina mano adresan :)

2 pakeliai cigarečių. Kelios išdalintos, o visa kita mano darbas. Iš 40 beliko kokių 14. Nuo sekmadienio ryto. Žinau.. Negerai, bet tai ramina. sumauti ramina.

Ne itin gerą kambariokę turiu - labai kertasi mūsų interesai, arba abiems PMS -  nesuprasi. Šiaip kambariukas mano Bendrabučio visai nieko, numesiu nuotraukytę kada ;) šaldytuvas kaip traktorius burzgia, bet viskas super :)

Grįžkime prie emocijų -  Lietuva -Ispanija rungtynės Siemens arenoje stebėjau tarp begalės sirgalių -  nerealiai geras jausmas būti dalimi visos tos masės -  iki tol man dar neteko nieko panašaus daryti. Šįvakar palaikymas buvo bute su kompanija žmogučių -  su Daiva užkrėstos vakarykščio atsidavimo savo šalies komandai šūkavom su alaus bokalais.. Mmmm. Pradedu suprasti krepšinį. O už pradžią dėkui Augustui. :)

Kalbant apie jį - aš dėl jo viską galėčiau padaryti. Tą patį rašiau ir Alinai. Nežinau kiek tai skamba įtikinamai, tačiau, aš tikrai tvirtai žinau ko norėčiau ir kada man gera. Tam man nereikia nei sexo, nei prisigert kaip tapkei, nei apsiuostyti, nei dar ką -  pakanka būti drauge. Ilgiuosi vis dar jo... Tik žinau, kad jam jau geriau. Be galo nudžiugau sužinojusi tai.

Pirmieji mieguisti linkėjimai rugsėjo proga :)