PIRMIAUSIA LEIDŽIAM FONĄ: Balmorhea - Pyrakantha ir tada skaitom :)
Pastaruoju metu labai mažai rašiau. Taip, kalta. Iš karto ir pasiteisinsiu – paprasčiausiai būna momentai kai arba turi ką papasakoti ir nerandi žodžių tinkamų, arba kai tiesiog neturi ko pasakoti. Kažkaip pastarasis variantas dažniau mane pasigauna nors ir veiklos turiu, ir mokslai vėl prasidėjo, ir pasikeitimų nutiko...
Bent jau likau tapati neapsisprendėlė – savotiškas pastovumas. Dar vis prisimenu Tomą, trūksta labai, tačiau stengiuosi it veikti ką nors – visai kaip jis – imti imti ir imti iš gyvenimo. Greičiausiai todėl šis vaikis [aš] išskrenda į Norvegiją :) . Jeeeeei!
Mano pirmoji kelionė TOLI [toliau nei Lenkija, Latvija ar Baltarusija] ir dar LĖKTUVU. Vau man! Baisoka. Ne skrydžio, o tiesiog nežinojimo kaip ten kas. Juk žmogus bijo dažnai nežinojimo labiau nei ko kito. Anyway, ačiū Lukučiui už tokią dovaną, labai nekantrauju kada pasimatysime :)
Gerai, o dabar keletas nutikimų iš to, kas buvo per pastarąjį mėnesį suvirš [jei gerai skaičiuoju]:
- Dar vis švenčiu savo gimtadienį. Atidirbinėja tie, kas negalėjo švęsti tada, kai jis buvo.
- Jau 2 kartus lipau į baraką [ne savo] per langą. Su aukštakulniais ir truputį... na gerai, jau gerai, normaliai pagėrusi. Fun – abu kartus trasą įveikiau puikiai.
- Supratau, kad pakeisti grupę yra gerai – jaučiuosi laisvesnė ir ne tokia suvaržyta.
- Vėl pradėjau skaityti knygas. Jeeeeei kaip myliu Murakamį.
- Geocaching. U know what I mean? Ja ja, smagiai laikas leidžiasi ypač kai toks gražus rudelėmis.
- Nebeturiu PC. Pagaliau prisiruošiau į garantinį išnešti. Įtariu, ta motera, kuri priiminėjo mano mylimąjį invalidą mintyse pagalvojo „o jame ar liko bent kas nors, kas dar veikia???“
- Aš faina. O jei jum nefaina – ne mano reikalas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą