Taigi, ką tik iškepta anketa keliauja atrankai į "Misija Sibiras '12". Iš tiesų tikrai teko pasėdėti prie anketos, kad užpildyčiau nuoširdžiai viską. Tikrai norėčiau, kad pasisektų ir būčiau atrinkta, nes tikslas mano nėra pakeliauti, patirti nuotykių ir pan.
"Misijos" paskirtis, tikslas aplankyti lietuvių tremtinių gyventas vietas, sutvarkyti benykstančias kapines, palikti Lietuvos žymę ir svarbiausia, manau, morališkai pasisemti ir atsivežti daugiau patriotiškumo, suvokimo, pagarbos.
Visada domėjausi tremtinių gyvenimu. Kaip pradėjau mokykloje vadovėliuose skaityti ištrakas atsiminimų, tai vėliau bibliotekoje kiurksodavau ieškodama ką čia dar pasiskaityti. Atsiminimai kėlė emocijas, susižavėkžjimą ir pagarbą tiems, kas išgyveno, grįžo, ir tiems, kurie ne.
Neperseniausiai teko bendrauti su tremtiniu savo miestelyje. Senukas, atrodytų, toks paprastas, kaip visi, o su tokia praeitimi. Susigraudina bepasakodamas, sklaidydamas nuotraukas pageltusiais kraštais. Rodydamas žmones, pastatus. Tai visai kas kita nei skaityti - sėdi pats smalsumo vedinas, o širdis tuksi, rodos kartu su tuo senuku susigraudinsi. Tiesiog.. viskas yra per tikra.
Teko pabuvoti savo universitete pristatyme apie pernai vykusią ekspediciją, joje dalyvavo ir vienas dėstytojų. Tai buvo kažkas nepaprasto, kas dar kartą padėjo tašką apsisprendimui - BŪTINAI pabandyti.
Dievuliau, žinau, kad ne aš viena tokia, norinti, tačiau neprarandu vilties.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą