Pavasariniais bateliais apsirėdžius per balandžio mėnesio pusnynus brendu. Kur tai matyta, kad, atrodytų, Velykų metas, o kieme žiema. Negana to, ant aukštesnio kalnelio pasilypėjęs bijai pavirsti žmogumi aitvaru arba, mažu mažiausiai, uždusti nuo stipraus vėjo. Nepamirškime, kad ta vėjelis tikrai ne iš šiltųjų...
Ech.. kur dar gali pajusti tokį gaivų pavasarį, jei ne Lietuvoj.
Kitas dalykas – aš per aukštas karteles keliu žmonėms. Turiu tokį, savotišką...atmetimo princpą. Aha. Nepatiko kažkas – lauk jį, jis per daug tobulas - ten pat - lauk. Liksiu senmerge, arba atsiras, kas bus tobulas tobulai, nei per daug nei per mažai. Vat J
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą