Apsireiškė.

Ai, spėkite, kas vakar apsireiškė? Taip taip, mano simpatulis. Su pasiteisinimu, kad važiuojant į kaimą išsikrovė telefono baterija, o įkroviklio nepasiėmė, kadangi pamiršo. Ir va tikėti ar ne? Kad ir kaip pykčiau -  patinka jis man. Abu apsimetėm, kad nesiunčiau sekmadienio pavakarę krūvos piktų žinučių, kad nebuvo jose nei mintelės, kaip nenoriu jo daugiau akyse matyti, kaip aš jam nerūpiu jei vis neparašo nei atrašo ir panašiai. Et... Gal truputį per daug rimtai į viską žiūriu ir labai labai skubu...

Tiesiog kartais geriau viską iš karto sužinoti, paskubėti ir nudegti mažiau, nei neskubant po ilgo laiko. Taip mažiau skaudės...

Vis dėlto ši mergiotė truputį įsimylėjusi. Ir truputį ieškanti problemų... :)

Prasta naktis

Dieve mano, tikriausiai tai buvo pati blogiausia naktis mano gyvenime.

Pirmiausia, negalėjau užmigti. Vis atrodė, kad katė po kambarį vaikšto, tai šiaip kažkaip nesmagu buvo. Žinot, kaip mažiems vaikams pradeda vaidentis, tai ir aš taip jaučiausi.. Tikrai nesmagu. Kažkoks nesaugumo jausmas apima vos užmerkus akis. Todėl.. Gerai, žinau, kad skambės juokingai, tačiau miegojau su įjungta šviesa. Tiksliau mini staline lempa, kurią dažniausiai naudoju kai skaitau naktimis. Tingu juk keltis iš lovos ir keliauti į kitą kambario galą išjungti šviesos, o čia -  viskas šalia.

Antras dalykas -  sapnai. Du neaiškūs, baisūs, siaubingi ir šlykštūs sapnai. Apie vieną jų net pasakoti nesinori. Paskutinį kartą taip prabudusi kaip rodo filmuose - suprakaitavusi ir išsigandusi pašokti iš miegų, buvau vaikystėje. Tikrai jausmas ne kažką - baisu vėl užmigti, o baisiausia jei užsimerki ir sapnas toliau tęsiasi. Dievuliau, pragaras..

Trečias dalykas - pabudau baisiai anksti. Buvos apsiniaukę, krapnojo lietus. Mano mėgstamiausias oras. Tik pasidariau arbatos ir vėl užmigau. Dabar vaikštau kaip zombis. Jaučiuosi per ilgau užsimiegojusi ir ne gana to dar tie sapnai vis šmėkščioja nuotrupomis prieš akis. Džiaugiuosi, kad netikiu jokiais sapninkais, nes tikrai bijočiau ir žiūrėti. Vienintelis dalykas, kuriuo pasitikėčiau kažkiek, be to labiau moksliškas nei visokie bobučių spėliojimai -  Freud sapnų teorija.

Twitter meet'as

Vakar teko sudalyvauti Twitter "chebros" pirmąjame meete, kuris, kiek sklido tylios kalbos, galėtų virsti tradiciniu. Kaip ir priklauso man - pavėlavau beveik visa valanda, tad pačio smagumo, kai lauki ar bus daugiau žmogučių, nemačiau ir nejutau. Bet aš, aišku, kaip visada turiu pasiteisinimus tam:

1. Mano traukinys atvyko 20:50 [jau -20min]
2. Nuėjome per toli su draugu, nes nepastebėjome Kėdainių gatvės žyminčio užrašo [dar -20min] (o dar sakė, kad žino kur eiti reikia - tie vyrai....)

Dalelė mūsų kompanijos.

Taigi... :

Pirmasis įspūdis buvo toks... emmmm.... mažų mažiausiai keistas. Tikėjausi ne tokios gausios kompanijos, ir truputį pradėjau net panikuoti, kad kaip aš čia susibendrausiu ir panašiai, juk kompanija buvo beveik [heh keistai čia nuskambėjo] vyriška ir gerokai vyresnė nei aš. Merginos tebuvome 3, jos pasirodė gana tylios - nesigavo pabendrauti su jomis... Atvirai - pasijutau mažvaikė. Bet kažkaip pavyko gerų ir bendraujančių dėdžių dėka, kurie sėdėjo aplink mane [dėkingą vietą gavau] pradėti pokalbį.

Štai ir mane pagavo. Vai vai vai, o ji alų geria.Pasakysim mamai.

Aišku jokių rimtų temų nebuvo. Smagus linksmas juokų pilnas vakaras su šaltu alučiu :) beje, visai skaniu. Kažkaip pozityvu viskas. Tačiau pati savęs kartais nemėgstu - kai jaudinuosi labai daug kalbu. Ir visą vakarą daug kalbėjau, tikriausiai buvo to jauduliuko.

Smagioji dalis buvo lietus. Pilantis tarsi iš kibiro. Staliukai šlapi, grindys šlapios, nes patys taip pat truputį pamirkę glaudėmės kaip šeima po skėčiais. Aišku, ir tokiu metu netruko twittinim'o, nuotraukų namie sėdintiems ar negalėjusiems prisijungti, bei įvairių juokelių. O jam aprimus visa ką tik iškepta "šeima" susėdo ratuku [matyt po tam tikro laiko visokie šlapi suoliukai ne tik nepadeda bendrauti, bet ir trukdo] ir pradėjo toliau ieškoti bendrų temų. :) Vat čia prie kelių rūkančiųjų ir pati prisijungiau. Nesmerkite - universitetas savo padarė. Tada po dar alaus atsirado, o galiausiai su vienu "dėdule" [na prilipo jam taip, nes vyresnis 12 metų] likome supiršti. :D

Po lietaus stalai ne tik nereikalingi, bet ir bendrauti trukdo.

Kaip kas vėliau vyko -  nežinau - teko išskubėti į bendrabutį pas draugą nakvoti, kadangi vienas geras berniokas iš kompanijos pasisiūlė pavežėti tai teko bėgti. Ačiū jam dar kartelį. Iš tiesų tikiuosi, kad visi dar ne kartą susibėgsime, kad mūsų bus gal ir daugiau. :) 

Tikrai nesigailiu, kad galiausiai nusprendžiau atvažiuoti, nors visą dieną labai stipriai dvejojau ir momentu net sakiau, kad lieku namie. :)

Šiknon jį. Kad jį kur galai. Viskas, aš baigiu šitas nesąmones ir pasilieku prie vienišos statuso. Kam man toks jei tas pats ir be jo, ir su juo. Vyrai... Ką tik turėjau trumpiausią draugystę ever. Gaila laiko tiesiog. Ir savęs. Debiliškas jausmas iš tiesų..

Gerai. vis dar turime tylą. Sunku neparašyti kai esi totally įsimylėjusi.

Keistai atrodo tokie trumpi pranešimai - tarsi tweetinčiau. Niekis, pabūsiu šiandien vienu dideliu fail +pms. Greičiausiai nuo nieko neveikimo.

Beje bloga naujiena - no money no honey, o tiksliau - neturiu pinigų kaip nuvažiuoti į gimtadienį. Damn. O kas juokingiausia -  už kelių dienų pinigus perveda. Tad nei šen, nei ten viskas.

Jau para ir vis dar tylu. Vaikai vyrukai širdyse -  geimina vis dar... Lakiam toliau ir žiūrime kas bus :) Et tas mano išdidumas - neleidžia parašyti pirmai jei jau taip sumaniau, kad ir kaip norėčiau. :D

Tikriausiai esu labai šlykšti jei taip darau, tačiau vienintelis nemalonus dalykas, kuris gali ištikti, tai, kad pati sau tik susišiksiu nuotaiką, o gal ir draugystę. Žodžiu, esmė tokia: mano beveik esamas berniukas [mes susitikinėjam kartas nuo karto (atstumas - šiokia tokia kliūtis)] turi būti išbandytas. Sumaniau nerašyti jam pirmoji ir pasižiūrėti kada gi jis pats mane prisimins. Taaaaaaip.. Tai skamba mažų mažiausia absurdiškai nekalbant ir apie kitus dalykus, tačiau man įdomu. Na, jei atvirai dar įdomu ar jam reikalingas mano dėmesys, ar aš jį dominu ne tik tada kai esu šalia.

Prie linksmesnių potemių šia tema eikime.

1.Rodos, aš gerokai įsimylėjusi. Na.. Susižavėjusi, čia jau kaip kas pavadins. Mano Mažas [aga aga, jis mano ūgio, kai be aukštakulnių esu] gal kažkiek panašus į mano buvusius. Juokinga ir graudu. Na gi negaliu aš susirasti kitokio [Oj tos moteros, kai pagalvoji...].

2. Greitai ruduo. vadinasi, greitai vėl Vilniuje gyvensiu. Aišku reikia sulaukti to rudens dar, bet ar draudžiama svajoti?

3. Ne nu aš tikrai įsimylėjusi. Nebegalvoju, o skraidau.

Ką galiu parašyti daugiau? Žinoma, galėčiau išsipasakoti kaip man gera kai esu apkabinama ir t.t. Bet.. Arba su laiku užsiauginau kiautą ir nebesiseilėju, kaip tada, kai tik pradėjau rašyti [dzin, kad retai], arba aš praradau iškalbos dovaną akademinės aplinkos dėka ir tegaliu kalbėti psichologų terminais ir mandrom sąvokom.

Tai matyt tiek. Nebežinau kaip užbaigti, tiesiog norėjau ką nors brūkštelėti labai. :)

P.S. Dabar jau 23.51 ir tyla. Savo "Akciją atrakciją" pradėjau nuo 9.30. Duodu dar vieną dieną ir tada pradėsiu šakotis.