Dieve mano, tikriausiai tai buvo pati blogiausia naktis mano gyvenime.
Pirmiausia, negalėjau užmigti. Vis atrodė, kad katė po kambarį vaikšto, tai šiaip kažkaip nesmagu buvo. Žinot, kaip mažiems vaikams pradeda vaidentis, tai ir aš taip jaučiausi.. Tikrai nesmagu. Kažkoks nesaugumo jausmas apima vos užmerkus akis. Todėl.. Gerai, žinau, kad skambės juokingai, tačiau miegojau su įjungta šviesa. Tiksliau mini staline lempa, kurią dažniausiai naudoju kai skaitau naktimis. Tingu juk keltis iš lovos ir keliauti į kitą kambario galą išjungti šviesos, o čia - viskas šalia.
Antras dalykas - sapnai. Du neaiškūs, baisūs, siaubingi ir šlykštūs sapnai. Apie vieną jų net pasakoti nesinori. Paskutinį kartą taip prabudusi kaip rodo filmuose - suprakaitavusi ir išsigandusi pašokti iš miegų, buvau vaikystėje. Tikrai jausmas ne kažką - baisu vėl užmigti, o baisiausia jei užsimerki ir sapnas toliau tęsiasi. Dievuliau, pragaras..
Trečias dalykas - pabudau baisiai anksti. Buvos apsiniaukę, krapnojo lietus. Mano mėgstamiausias oras. Tik pasidariau arbatos ir vėl užmigau. Dabar vaikštau kaip zombis. Jaučiuosi per ilgau užsimiegojusi ir ne gana to dar tie sapnai vis šmėkščioja nuotrupomis prieš akis. Džiaugiuosi, kad netikiu jokiais sapninkais, nes tikrai bijočiau ir žiūrėti. Vienintelis dalykas, kuriuo pasitikėčiau kažkiek, be to labiau moksliškas nei visokie bobučių spėliojimai - Freud sapnų teorija.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą