Tikriausiai sesijos metu stogas nuvažiuoja labiau nei bet kada ir tampu lengvai prieinama absurdiškiems pasiūlymams.
Kartais planai keičiasi staigiai. Labai. Net tokiu metu kai jau guli lovoje.
Naktis iš antradienio į trečiadienį. Aš kaip visada - naktinėjanti. Šį kartą jau link lovos besiropščianti. Skambutis. Tik aš sugebu sutikti 04:30 ryto skambinančiam žmogui pasakyti, OK, varau ir per 40 minučių susiruošti.
Klaipėdoje drėgniau ir daug šilčiau ne Vilniuje. Viskas varva, kapsi, balos, tokie dalykai man nepatinka. Bet ne tame esmė. Esmė, kad aš čia tik antrą kartą gyvenime, o rodos, ta Lietuva tokia nedidelė... Ėjau per miestą šypsodamasi. Visą laiką. Kažkokia laiminga jaučiausi. Jauku labai, o ir smagu atpažinti vietas kai kurias, kur buvau prieš kokius 6 ar 8 metus.
Arbata ofise pas kažkokius verslininkėlius belaukiant draugo, pietūs „Laikrašty“ (tai vištienai aiškiai trūko prieskonių, o pomidoras nepakankamai sunokęs, žodžiu, vieno skonio visas patiekalas.), kelios cigaretės, lietus.
Viešasis transportas pigesnis nei Vilniuje. Net „mikriuku“ pigiau nei autobusu. Savotiškas pavydas apėmė. Ir... Melnragė. Eini ir girdi kažkas ūžia, šniokščia. Jei atvirai - panašus garsas kai ryte prie barako atvažiuoja šiukšliavežė ir neaiškiai burzgia. Bent jau iki 9 aukšto ateina prislopintas pusiau šniokščiantis garsas. Taigi, kiek pakyli ir tiesiai tau į veidą pūstelį gūsį šalčio. Ir matai JĄ. Didelę, pilką. Tolumoj keli laiveliai, kairiau – molas. Gaila, nebuvo laiko nueiti iki jo... Kitą kartą.
Priekin traukiniu. Bandžiau miegoti įvairiom pozom. Sunku kai kupė 6 žmonės. Kalbant apie kupė - taipogi pirmas kartas. Šalia kažkoks rusalabis juokingai lūžinėjo, o galiausiai užknarkė, negana to „pachmielas“ ėjo. Gerai, kad važiavo 1/3 kelio tik. Moteris prie lango taip ir nepajudėjo skaitydama žurnalą, tik kavos užsisakius buvo, o bobutė priešais pasirodė esanti su kiaušais.
Atgal kelionė autobusu. Politologija + Vilniaus nefiltruotas alus + džiovinti kalmarai. Galiausiai miegojau... Blogiausia, kad vakare Vilniuje su viešuoju transportu striuka. Nuo stoties laukti autobuso arba 22 minutes, bet tik iki parko, arba po valandos iki kur reikia. „Mikriukai“ - the same shit - nė vieno.
Tai tokia mano kelionė. Vis dar negaliu patikėti, kad pasirašiau.
P.S. Traukinio tualetas – iššūkis taiklumui.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą