Tikriausiai dabar yra tas KARTAIS, kai... Kai eiliniai malonūs naktinėjimo ritualai pavirsta savotiška panika, prievole ar net katorga. Nes REIKIA. Viskas baigiasi tuo, kad net labiausiai nusikalus organizmui nieko nebūna - širdies dunksėjimas neleidžia užmigti generuotas minčių, kurios suvokia laiko tėkmę iškreiptai, greičiausiai, hiperbolizuotai.
Taip ir atsitinka kai prisiskaitai sąvadų ir kitokių literatūrinių sausalų smegenims- tada ir sakiniai tiesiai per aplinkui raitosi, o dar ir aukštom frazėm. Ech... Ne man visa tai, ne man. Nebepamenu kada skaičiau kokią gerą knygą, o ne destrukvtyvumo anatomijas (ši nėra bloga šiaip jau, bet vistiek), vadovėlius ir kitą, vis labiau įsitikinu, šlamštą, kurio turinį galima sukišti į kelias pastraipas ar puslapius išmetus visus braidžiojimus ir palikus esmę. Bet... Per egzaminą juk reikia apie braidžiojimus braidžiojimais kalbėti.
Sesija. Bendrabučio devinto aukšto lange šviesa ir slopi muzika fonui, daug knygų, popierių ir kavos kvapas, o už lango... Už lango auštančiame danguje, pripažinsiu, be galo myliu tą gilų mėlį virš miegančios žemės rytais, tirpsta prie konteinerio besirausiančio bomžo klibinamų atliekų melodijos. Romantika...
Parašo girtas, oi atleiskite, kaip pats pasakė "elegantiškai apgirtęs", buvęs... Velniop, esmės nekeičia. Tik vistiek jausmai kažkiek užgroja. Kvailai visa tai, labai kvaila. Bet... toks metas - dienom miegu, naktimis sėdžiu, nesijaučiu mokanti, nesijaučiu savimi, VIS DAR ne...
Tikiuosi, greitai atrasiu savo tikrąjį aš, kuris negrauš patyliukais iš vidaus. Anonimiškai... ir prisistatys.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą