Vasario 12 sninga

Vėl naktimis. Tokia jau aš. Visa galva paaugusi, tačiau vistiek širdyje pasilikusi kai ką, kas miela, sava. Įaugę.

Kame esmė? Jausmas. Paprasčiausiai geras jausmas. Kai jautiesi laimingas tuo, ką turi, tuo kas tave supa - namie, darbe, visur, tais, kurie šalia bent 5minutes, bent cigaretės pertraukėlei, tais, kas padeda augti, pasidalina... Laimės jausmas. Toks jausmas, kai atsikeli pirmadienio rytą ir džiaugiesi juo, nesvarbu, kad beveik nemiegojai. Tau gera, norisi šokti. Kai tave džiugina iki virpuliuko dainos, atrašyta žinutė, mažytė sėkmė.

Dabar sninga, o dar ryte džiaugiausi pavasarišku oru. Vasario 12 naktis. Dar 10 minučių. Dideliais kasniais lėtai krinta sniegas. Leidžiasi pavėjui. Mano naujuose namuose prietema. Didelis kambarys beveik be baldų. Sena vos gyva sofa, drabužių kabykla, stalas, kelios skolintos dėžės ir lagaminas atstojantys spintą. Viskas. Tačiau nesijaučia tuštumos. Ir visa tai apšviesta mažos stalinės lempos. Truksta žvakelių ant palangės ir būtų tobula...

Mėgstu kurti jaukumą. Minimalistiškai pilnatvišką. Tačiau dabar teks pastenkinti elektrine prietema. Nesvarbu – paprasčiausiai nemėgstu visiškos tamsos. Prietema paslaptinga....

Puodelis arbatos, pledas ir žvilgsnis pro langą į sniego šokį skambant naujai atrastai muzikai... Dievinu pasaulį stebėti pro langą. Dievinu žiūrėti pro jį kai sninga. Kaip koks katinas. Paprasčiausiai džiaugiesi tuo kas yra. Prisipildai ta akimirka, kurią išgyveni... plauki...

Šiandieną jaučiuosi laiminga...