Laiškutis.

Šįvakar pagrindinis dienos akcentas bus laiškutis, kurį radau prikabintą virš savo lovos grįžusi iš paskaitų. Spręskite patys sau ką norite, man jau nusišikti. Taip skaniai nesijuokiau jau tikrai senokai ir tikrai nuoširdžiai priimu tą keverzonę kaip juokelį. Taigi skanaus skaitant kvailą pyktį:

Labas,

rašau tau, nes tu esi žiauriai faina mano kambariokė :D

Pradėsiu, visų pirma išmok žmogau bent kiek mandagumo ir draugiškumo! Jau tokio nemalonaus žmogaus nesutikus gyvenime! Ai, beje, čia būdavo tavo taktika rašyti meilės laiškus man, tai aš nusprendžiau kaip tavo auginama (višta) kambariokė tau atsakyti. Galvojau iš pradžių per FB tau parašyti, bet neturiu tavęs drauguose. SAD... O iš telefo rašyti, man tau kainuoja :D Taigi rašau ant šito lapo. Visų pirma tai jei aš tave UŽKNISU SAVO BUVIMU tai gal  - IŠSIKRAUSTYK?? :D Nes dabar tikrai užknisiu :D (DEVIL) :D Tiksliau su savo draugėm užknisiu! O tu pvz nepagalvoji, kad tarkim tu mane užknisi su savo Mindaugu? Kaip man reikia laukti už durų kai jus bbž pisatės ar ka čia darot? Sorry, jei ne kaip išsireiškiau. Ne apie tave vieną sukas pasaulis brangioji Karolina. Aplink irgi yra žmonių. Tu gal nepratus aiškintis raukytis realybėj? Tik savo portuose, bloguose ir t.t. Aš sakau tiesiai šviesiai ir man px! Pastoviai jautiesi kaltinama vargše: toks jausmas, kad aš tave užsipuolu iš oro! Aliooo, žmogau pasižiūrėk kaip tu elgiesi, o tada sakyk, kad aš neva save ne iš reikalo teisinu.

Galėčiau vardinti ir vardinti tavo minusus, bet pakaks poto vėl visą dieną balkone verksi! Ueeeeee...

Nesielk su žmogum taip, kaip, kad nenorėtum, kad su tavimi elgtųsi! Lazda turi du galus.

Šiaip tai aš labai tolerantiškas žmogus ir savo taisyklių nediktuoju karve, bet ant galvos lipti tikrai neleisiu!

Karščiausios naujienos!

Tūrėsim kambariokę, pagaliau!

Sėkmytės tau [skype nick užrašytas ir tas su klaidom] :D~

[pakeverzoti drugeliai, saulelės ir kitokios nesąmonės]

Tikiuosi viską pasakiau!

Nu jei kas ko, parašysiu kitą laišką. Kaip faina, jaučiusi kaip XXo! :D

Su Meile,

Tavo kambariokė

[dailės skill'ai vėl]

Tai vat. Ką galiu pasakyti. Juokinga ir graudu. Klaidų milijonai [nesakau, kad aš jų nedarau rinkdama tekstą, bet raštu parašyti tiek su skyryba ir gramatiškai sugebu, čia netaisiau], neskaitant to, kad kai kur išskaityti raštą sunku labai. Juokingiausia, kad atknistas mano blogas, iš jo paimti gabalai visai nei apie ją nei ką ir aptariami tarsi tai būtų susiję. Aš nežinau ką ji žada čia daryti ir atvirai kalbant man tikrai nusišikti, nes atvažiavau mokytis, o ne draugų ieškotis, jei žmogus taip supyksta, kad užsimąsčiusi nepastebėjau jo, tai ką aš žinau. Neturiu ko ir bepridurti, žinau kokia esu, kokia galiu būti, kaip elgiuosi su kitais. Jei žmogaus interpretacijos apie mane tokios -  lai ir būna taip. Žemiau puola ji, ne aš.

Su Mindaugu nusprendėme, kad pavydas bambą graužia. Ha ha, lai ir sugraužia.

Labanaktis, saulelės :*

Good news. 3

Viskas lyg ir susitvarkė :) Vėl niekur neskubėdama galiu gurkšnoti arbatą, miegoti nesujaudindama pramiegoti atsiskaitymą svarbų, būtinai persiskaityti šitą, nusiųsti aną ar išmokti kitą. O ir su Teisininkėliu reikaliukai taisos.

Šiandien pas Senį barake buvau. Neblogai ten mergiotės mano įsitaisiusios gyvena - jauku labai, gal kaltas kambario išplanavimas? Sumažinta bloko versija. Pažadėjau dažniau užsukti ir KITĄ KARTĄ SU BUTELAIČIU VYNO. Pažadu :)

Kitos naujienos: ryt žada Alina užsukti, o poryt Twitter'io draugelis vienas :)

Tikrai reikaliukai taisosi, nepaisant jau vis greičiau artėjančios sesijos, žiemužės bei Kalėdų rūpestėlių.

Juokai juokais, bet šiandien ryte atsikėlusi baisingai užsimaniau vienos dainos. Štai šios:

Valausi dantis, o kambary dega šviesos, pro langus ganėtinai tamsu [rytas ankstus, apniukęs, o ir langai saulytės nesiekia], burba virdulys, apsimiegojusi su vilnonėm kojinėm šilumoje slankioju ir toks jausmas, kad jei praversiu langą už stiklo pamatysiu baltutę žemę, dideliais kąsniais krentant sniegą... ir... taip jaukiai, žiemiškai pasijutau. gera gera gera <3

Kartasi tikrai laukiu žiemos, ir.. greičiausiai mano svajonės atėjo link to -  aplankė kruša. Ne puošnus sniegelis, bet jau į tą pusę :D

O dabar Labanakt :* Laukia arbata su citrina bei medum ir saldus miegelis. :)

***

O kartais tiesiog nebežinai kas vyksta - pyksti, liūdi, susitaikai netgi su esama situacija, su tuo, kad neesi TAS vienintelis žmogutis kažkam ir staiga viskas pasikeičia...

Vakar buvo blogai, vakar buvo skaudu, liūdna. Guli lovoje, pradedi kalbėtis... apie viską, ir staiga tau pasako, kad nežino žmogus kaip ir kas, kad nežino kam aš jam, kad išvis nieko nežino ir... ir nusuka nugarą. Viskas aišku be jokių aiškinimų iš tokių žodžių, greitai suvoki kam tu tam žmogui esi, kokia tavo vieta jo pasauly. Kas tada belieka – gerklę gniaužiantį liūdesį nuryji, išlipi iš lovos, greitai apsirengi, ir dar greičiau išeini palikdama Jį gulėti. Nebeeini į savo barako „apartamentus“ nes ten per daug snukių – kambariokės, kuri savo buvimu erzina, ir jos draugių. Nesinori, kad kažkas matytų tas pirmąsias reakcijas kaip čia tau šūdinai yra, kaip skaudu. Tiesiog eini į balkoną, susiveiki cigarečių ir sėdi šalty su marškinėliais, ašarom, kurios vis rieda upeliu ir rūkai. Tokiais atvejais baisiai norisi paguodos, tikiesi, kad ateis gal kaltininkas ir pasikeis kas nors, bet taip būna tik filmuose. Iš tiesų – filmai per daug sugadina žmogaus tikėjimą ir realybę.

Barake sunku nuslėpti kas vyksta, o dar sunkiau rasti kamputį, kuriame busi vienas su savo problemom ir liūdesiais... Parašai paskambinti arčiausiai gyvenančiam pažįstamam, kad būtų kam pasipasakoti. Dievuliau, kiek aš vakar verkiau... Geriausia nevilties apimta pokalbio dalis:

-        - ­Tai ateisiu tuoj, pasitiksiu, pasikalbėsim.

-        - Gerai, paimk ta bonkę ir einam taškyt, man px.

Taip ir praėjo mano vakaras su buteliu Martinio, Sprite ir citrina, draugu ir Futurama.

Šįvakar ateina SMS – „Vis dar pyksti? :)“ Ne nu... Žmogus atėjo atsiprašyti. Gailiuosi, kad nemoku pykti ilgai, kad atleidžiu. Man jis patinka, man su juo gera, tik man baisu. Kam aš jam iš tiesų, kada aš galėsiu būti ramesnė?

Bad news 5.

Net ir jam aš nereikalinga. Smagu jaustis šiukšle eilinį kartą.

Geros dienos ;)

Jaučiamas kažkoks švelniai malonus miegadienis. Eidama iš paskaitos, vienintelės, beje, šiandieną, pagalvojau, kad grįžusi namo turėčiau pasikapstyti tarp savo senų lyrikų ir joks sukurti vietelę, gal net pradėti kelti naujas, jei fantazija leis. Iš tiesų, mieguistumas einant per žvarbą nėra taip blogai, per tas 3 minutes spėji pamąstyti ką nuveikti gero ar negero, pasvajoji apie šiltą lovą ir karštą arbatą. Mmmm, o jei dar kas nors apkabintų prie to... pasaka :)

Geros dienos :)

Šiandiena kažkokia tingi. Kambariokė sakė, kad užmigau su PC, muzika ir įjungta lempa. nepamenu, bet tikrai gerai žinau, kad paryčiais kankino košmarai. Šį kartą jau nebe žmonės nutrenkiami traukinių, o kažkokie anglų kalbos egzaminai. Trumpai tariant ne laiku užėjau į patalpą ir likau apkaltinta bei nekenčiama. Kvailystė kažkokia. Bet sapnai yra sapnai, niekas tiksliai negali pasakyti ką jie nusako, jei tikėsime Freud'u tai čia tipo neišreikštos emocijos ir panašiai, jei dar kokia teorija - minčių perdirbinys.. Daug aiškinimų visokių.

Toliau sekė mano rytas. Teisininkiūkštis. Pagaliau jis ateina pas mane ir pavalgo - progresas iš +5 jam. Kalbant apie jį - nesuprantu ko jis nori. Visada tarsi susikaustęs, judesiai neatrodo laisvi... Sako, bučiuotis nemėgsta. Vakar kai naktį kalbėjomės sakė pasakys kodėl... Laukiu.. užsiminė, kad su praeitimi ir meilėm kažkas, bet tai ką žinau. Pati seilėjaus kaip čia dabar viena likau ir t.t., aišku, skauda ir dabar, nes stipriai mylėjau, bet tai niekas manęs taip nevaržo, kad net pabučiuoti sunku ir negera. Kitą vertus mielas jis toks, tik... bijau, kad jam nepatinka tai, kad esu kokia esu - vaikiška. Jei patinku- turės susitaikyti, nes kitokia negaliu būti, apsimetinėti.

Šįvakar PAGALIAU nusiunčiau darbą dėstytojui. neesu užtikrinta, kad viskas gerai - nuvertinu save. atrodo galėjau ir tą, ir aną dar parašyti. Tad visą tai užpyliau alumi. Pas teisininkus, kaip visada. Buvo kelios merginos dar. Lošėm Durnių ir Uno. Taip ir sutirpo vakaras. Tik vėl gi  - Jis. Tikrai nesuprantu, šį kartą jam jau niekas nepatinka, nei kad baksteliu, nei apkabinu, nei dar kas. Tikrai kartais pamanau, kad aš jam tik dėl vieno reikalinga. Vis dažniau pagalvoju ir liūdna. O jei tai tiesa?

Tie vyrai...
Labanakt.

Karolukui reikia patarimo

Karolukas nebeturi jokio mokymosi planu. Aha aha - viena diiiidlė mišrainė ir skubesiai, kurių vistiek nespėju. Toks kąsnelis visko.

Taigi šiandien pažadu:

• sutvarkyti eksperimento REZULTATAI ir REZULTATŲ APTARIMAS sritis
• persiskaitysiu medžiagą rytojaus seminarui [bent jau medžiagą lietuvių kalba]
• NORMALIAI pavalgysiu.

Jei yra pasiūlymų kaip planuoti dieną - laukiu, nes aš nebespėju nieko.

P.S. o kas tai yra miegas ir su kuo jis valgomas?