Šiandiena kažkokia tingi. Kambariokė sakė, kad užmigau su PC, muzika ir įjungta lempa. nepamenu, bet tikrai gerai žinau, kad paryčiais kankino košmarai. Šį kartą jau nebe žmonės nutrenkiami traukinių, o kažkokie anglų kalbos egzaminai. Trumpai tariant ne laiku užėjau į patalpą ir likau apkaltinta bei nekenčiama. Kvailystė kažkokia. Bet sapnai yra sapnai, niekas tiksliai negali pasakyti ką jie nusako, jei tikėsime Freud'u tai čia tipo neišreikštos emocijos ir panašiai, jei dar kokia teorija - minčių perdirbinys.. Daug aiškinimų visokių.

Toliau sekė mano rytas. Teisininkiūkštis. Pagaliau jis ateina pas mane ir pavalgo - progresas iš +5 jam. Kalbant apie jį - nesuprantu ko jis nori. Visada tarsi susikaustęs, judesiai neatrodo laisvi... Sako, bučiuotis nemėgsta. Vakar kai naktį kalbėjomės sakė pasakys kodėl... Laukiu.. užsiminė, kad su praeitimi ir meilėm kažkas, bet tai ką žinau. Pati seilėjaus kaip čia dabar viena likau ir t.t., aišku, skauda ir dabar, nes stipriai mylėjau, bet tai niekas manęs taip nevaržo, kad net pabučiuoti sunku ir negera. Kitą vertus mielas jis toks, tik... bijau, kad jam nepatinka tai, kad esu kokia esu - vaikiška. Jei patinku- turės susitaikyti, nes kitokia negaliu būti, apsimetinėti.

Šįvakar PAGALIAU nusiunčiau darbą dėstytojui. neesu užtikrinta, kad viskas gerai - nuvertinu save. atrodo galėjau ir tą, ir aną dar parašyti. Tad visą tai užpyliau alumi. Pas teisininkus, kaip visada. Buvo kelios merginos dar. Lošėm Durnių ir Uno. Taip ir sutirpo vakaras. Tik vėl gi  - Jis. Tikrai nesuprantu, šį kartą jam jau niekas nepatinka, nei kad baksteliu, nei apkabinu, nei dar kas. Tikrai kartais pamanau, kad aš jam tik dėl vieno reikalinga. Vis dažniau pagalvoju ir liūdna. O jei tai tiesa?

Tie vyrai...
Labanakt.