...but the drugs don't work...

Paprasčiausias labanaktis su ramiom dainom. Mano nemiga mane varo iš proto, tačiau taip gera sėdėti ramumoje, žinoti, kad esu vienintelis žmogus, kuris veikia, kuris gali veikti tai kas jam patinka, nesivaržyti, tyloje. Visiškoje tyloje, kas neįmanoma niekur kitur kaip naktį namuose kai visi miega.

Pasirinkau šią dainą ir dar  todėl, kad negaliu pakęsti savojo galvos skausmo, kuris nerimsta jau gerą savaitę. Kaip ir dainuoja šios nakties dainoje "but the drugs don't work..."... 

Aš vis dar čia :)

Sveikas, pasauli. Gavau barti, kad paleidau savo kertelę internete, tad kol kas pasirodau, kad esu gyva sveika, ir pateikiu sąrašiuką temų, apie kurias TIKRAI TIKRAI bus parašyta. Tai bus mano maži nuotykiai, pamąstymai, apibendrinimai ir pastebėjimai iš to kas vyko kur buvau ką dariau ir ką norėčiau daryti taigi:

1. Misijas: Sibiras 2011 pristatymas MRU
2. Paskaita "Kaip neprarasti savojo aš" MRU
3. SA
4. Paskaita "Mano sėkmes istorija" MRU
5. ir kiti smulkučiai gyvenimo trupinėliai apie:
1. mano ketinimus
2. ateitį
3. save pačiai sau

Pažadu pabandyti gauti nuotraukyčių iš paskaitų. [tikrai mačiau, kad kolegė nuotraukų darė tiek šiandien tiek anksčiau :)) ]

Sekmadienis.

Ir štai vėl sekmadienis. Toliau tęsiu mielos neaiškios muzikos klausymosi metą. Kavas, pienas, prietema, muzika, žvakės. daug žvakių. Ir sakysit jūs, kad aš neaiški ar dar kokia - ne mano bėdos. Sako, kad aš nenuspėjama -  džiugu. iš tiesų gera net kai niekas nesuvokia kas bus. Tai gi -  aš esu aš. Mano mintys plaukia, mano idėjos ateina ir išeina, aš blaškausi ne ten kur gal turėčiau ir mano elgesys ne tokiai aplinkai, kurioje esu. Kažkur ne ten atsiradau, ne su tais žmonėmis ir ne tą darau. Visiški paklydusi ir nesuvokiama pati sau.

Kartais savęs bijau. :)

Sekmadienis ramiai.

Gražiam sekmadieniui su puodeliu kavos ir rašto darbais irgi reikia fono. Štai ir jis. Įsimylėjau šią dainą. O kodėl - nežinau, Neša jaukią ramybę ir šilumą. Gal todėl?

Šiąnakt niekaip negalėjau užmigti. Anksti kėliausi. Dabar mąstau kaip norėčiau vėl, kad sugrįžtų gražus laikas iš praeities. Zhen... Ir reikėjo jam vėl pasirodyti, vėl bendrauti. 5 sezonas gal? Gal ir norėčiau. Kažkuria prasme.

<3

Lenkė.

Trumpas post'as nes man trūksta žodžių.

Lenkė? What's the problem? Kai kas, matot, mato problemas. Šiandien dar apturėjau konfliktą. Ne 1 ant 1, bet atėjus mano draugei. Stebiuosi kaip žmogui gali užtekti tiek naglumo, koks jis turi būti nepagarbus, kad pradėtų konfliktą prie nepažįstamų jam asmenų. Bet dabar ne apie tai. Jau baigiu įprasti, kad 12 val. dienos dar su užtrauktom žaliuzėm tenka sėdėti, nes kai kas miega ir neduok Dieve atsibus.

Tiek to, dabar kitkas - faktai kalba patys už save:

Paklausta kuo trukdo mano tautybė, atsakė, kad ji rašo apie mane nes aš rašau apie ją. [kaip vaikiškai skamba, tiesa?] Atsakydama, kad aš jos tautybės neliečiu, kai reiškiu savo nuomonę ar nepasitenkinimą, kad ir kokia ji bebūtų, ji atsakė, kad jai nesvarbu, daug maž. 

Išvada: kalbėti apie dalykus, kurie man kelia nepasitenkinimą viešai, kad ir savo blog'e man niekas netrukdo, kaip ir jai, kol nėra liečiamas tautybės klausimas, kuris jau yra rimta tema su rimtom pasekmėm.

:)

Pasitaikė laisvesnė savaitė kitos būsimų 2 savaičių "arimo" pasiruošimui. Jėėėėė! Tinginiukas ima kažkoks truputį tik ir tai mane erzina, bet va prisiversti padaryti daugiau negu reikia, į priekį pasistūmėti daugėliau sunkoka, atrodo va, imsi ir patingėsi geriau. Kitą vertus "arimo" į priekį, ir darbų atlikimo ne paskutinėmis dienomis, o savaitę prieš "deadline'ą" taktikos rezultatai džiugina - puikūs vertinimai, daugiau žinių. SUPER. Viskas būtų gerai jei energija niekada nedingtų -  galėčiau kiaurom parom mokytis, gilintis, aprašinėti ir t.t. Vardan žinių ir nemokamo mokslo. Negi leisi čia už savo žinias mokėti dabar ir dėstytojų subines auginti? Va, eisiu tuojau E. Rimkutės "Mąstymas ir kalba" skaityti. Taip - mano grožinę literatūrą sparčiai keičia akademinė -  befantazė ir kūrybiškumą bukinanti. Nepatinka, tačiau reikia. Iš romanų juk neišmoksi. Sausas akademinis granitas. Štai kur mokslo šviesa.

Šiandien buvo Alina užsukusi. Jėėėėė! Pasiilgusi jau buvau jos. Be galo smagu su ja plepėti apie viską, ir kažkaip nors ir grįžtant prie mūsų "pagrindinių priežastinių įvadinių" temų kas kartą. Apie meiles, nemeiles, santykius, žmones, mokslą. Ir kas -  neišsisemiam, o jei taip nutiks - rasim visada apie ką dar paplepėti.

Tai tiek turbūt šia, kartui. Ypatingo nieko, tačiau noras pranešti pasauliui apie eilinę dieną nerimstantis.

Labos nakties ;)

Dar karta pradėsiu tais pačiais žodžiais kuriais jau ne kartą pradedu – niekada negali žinoti. Tai gi šį kartą tiesiog paaiškinimas toks – ne visada reikia laikytis savo principų, kaip dažnai darau, ne visada reikia bandyti laimėti, kartai būtinas ir pralaimėjimas interesų kovoje. Kalbu apie Teisininkiūkštį. Aišku, galėjau imti ir toliau tylėti, pykti ir panašiai, bet. Blemba, žmonės, negi pyksim visada ant visų. Taip, žodis ne žvirblis – nuoskauda dar ilgai liks, gal net neišnyks, bet tiesiog duodi antrą progą. Kvailutė? Gal. Tiesiog taip, manau reikia.

Vat tau ir sugrįšk iš Vilniaus savaitgaliui: kaip senais laikais su drauge nuėjom nusipirkome vyno, už 8 lt berods, ne rašalas ir visai skanus. pavadinimo nepamenu, kažkoks baltas pusiau saldus. Ai ką čia dabar – gerai suėjo ir tiek :D Tai va – nukeliavome už kultūros namų, atsisėdome ant laiptelių ir prisimindamos senus laikus sutaškėm visą tą butelį. Be jokių stiklinaičių ir panašiai. Ha ha. Dieve, kaip seniai tai darėm. Beje kamščiatraukiu naudojaus irgi po n laiko :D. Dar gavom progą nueiti į miestelio šokius. Juokas ima. Paskutinį kartą ten buvau prieš kokius 4 metus. Keista buvo. Iš tiesų tai gerai turėti draugų, kurie nemokamai praveda pro tarnybinį įėjimą į „dk“. Žodžiu kai neplanavom tai ir apsirengusios abi „Home style“ po paltais. Tad to vakaro frazė – „Aš iš Vilniaus, manęs čia niekas nepažįsta“.

Dar iš smagiųjų reikaliukų – naktiniai pašnekesiai. Be galo patinka. Iš tiesų taip smagu kalbėtis lovoje, tamsoje, apie viską ir kartu bet ką. Negaliu apsakyti to jausmo, jis kažkoks nepaprastas iki to momento kai pradedi snausti jau ir nusivapėti.

Žodžiu, savaitgalis malonus, tačiau aš vėl prie mokslų neprisėdau.

Gero vakaro ;)