Ir štai vėl sekmadienis. Toliau tęsiu mielos neaiškios muzikos klausymosi metą. Kavas, pienas, prietema, muzika, žvakės. daug žvakių. Ir sakysit jūs, kad aš neaiški ar dar kokia - ne mano bėdos. Sako, kad aš nenuspėjama - džiugu. iš tiesų gera net kai niekas nesuvokia kas bus. Tai gi - aš esu aš. Mano mintys plaukia, mano idėjos ateina ir išeina, aš blaškausi ne ten kur gal turėčiau ir mano elgesys ne tokiai aplinkai, kurioje esu. Kažkur ne ten atsiradau, ne su tais žmonėmis ir ne tą darau. Visiški paklydusi ir nesuvokiama pati sau.
Kartais savęs bijau. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą