Per tyliai per tyliai per tyliai
Šnara auksu ir bronza degantys medžiai,
Dabar per garsiai dainuojamos dainos,
Netyla skambučiai kai ramybės kaina prabanga
O buvo laikas... buvo tada...
Lygiai kaip miršta snaigės ar puodely aušta kava
Arbata gal, nesvarbu – ji mano jaukuma,
Taip dūmas rangos per venas, nes dabar..
Dabar net mano lyrika nebetokia.
[2011 09 28, 01:57]
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą