2011 m. spalio 7 d., penktadienis

Geros dienos ;)

Jaučiamas kažkoks švelniai malonus miegadienis. Eidama iš paskaitos, vienintelės, beje, šiandieną, pagalvojau, kad grįžusi namo turėčiau pasikapstyti tarp savo senų lyrikų ir joks sukurti vietelę, gal net pradėti kelti naujas, jei fantazija leis. Iš tiesų, mieguistumas einant per žvarbą nėra taip blogai, per tas 3 minutes spėji pamąstyti ką nuveikti gero ar negero, pasvajoji apie šiltą lovą ir karštą arbatą. Mmmm, o jei dar kas nors apkabintų prie to... pasaka :)

Geros dienos :)
Šiandiena kažkokia tingi. Kambariokė sakė, kad užmigau su PC, muzika ir įjungta lempa. nepamenu, bet tikrai gerai žinau, kad paryčiais kankino košmarai. Šį kartą jau nebe žmonės nutrenkiami traukinių, o kažkokie anglų kalbos egzaminai. Trumpai tariant ne laiku užėjau į patalpą ir likau apkaltinta bei nekenčiama. Kvailystė kažkokia. Bet sapnai yra sapnai, niekas tiksliai negali pasakyti ką jie nusako, jei tikėsime Freud'u tai čia tipo neišreikštos emocijos ir panašiai, jei dar kokia teorija - minčių perdirbinys.. Daug aiškinimų visokių.

Toliau sekė mano rytas. Teisininkiūkštis. Pagaliau jis ateina pas mane ir pavalgo - progresas iš +5 jam. Kalbant apie jį - nesuprantu ko jis nori. Visada tarsi susikaustęs, judesiai neatrodo laisvi... Sako, bučiuotis nemėgsta. Vakar kai naktį kalbėjomės sakė pasakys kodėl... Laukiu.. užsiminė, kad su praeitimi ir meilėm kažkas, bet tai ką žinau. Pati seilėjaus kaip čia dabar viena likau ir t.t., aišku, skauda ir dabar, nes stipriai mylėjau, bet tai niekas manęs taip nevaržo, kad net pabučiuoti sunku ir negera. Kitą vertus mielas jis toks, tik... bijau, kad jam nepatinka tai, kad esu kokia esu - vaikiška. Jei patinku- turės susitaikyti, nes kitokia negaliu būti, apsimetinėti.

Šįvakar PAGALIAU nusiunčiau darbą dėstytojui. neesu užtikrinta, kad viskas gerai - nuvertinu save. atrodo galėjau ir tą, ir aną dar parašyti. Tad visą tai užpyliau alumi. Pas teisininkus, kaip visada. Buvo kelios merginos dar. Lošėm Durnių ir Uno. Taip ir sutirpo vakaras. Tik vėl gi  - Jis. Tikrai nesuprantu, šį kartą jam jau niekas nepatinka, nei kad baksteliu, nei apkabinu, nei dar kas. Tikrai kartais pamanau, kad aš jam tik dėl vieno reikalinga. Vis dažniau pagalvoju ir liūdna. O jei tai tiesa?

Tie vyrai...
Labanakt.

2011 m. spalio 3 d., pirmadienis

Karolukui reikia patarimo

Karolukas nebeturi jokio mokymosi planu. Aha aha - viena diiiidlė mišrainė ir skubesiai, kurių vistiek nespėju. Toks kąsnelis visko.

Taigi šiandien pažadu:

  • sutvarkyti eksperimento REZULTATAI ir REZULTATŲ APTARIMAS sritis
  • persiskaitysiu medžiagą rytojaus seminarui [bent jau medžiagą lietuvių kalba]
  • NORMALIAI pavalgysiu.
Jei yra pasiūlymų kaip planuoti dieną - laukiu, nes aš nebespėju nieko.

P.S. o kas tai yra miegas ir su kuo jis valgomas?

2011 m. rugsėjo 28 d., trečiadienis

Lyrika.


Per tyliai per tyliai per tyliai
Šnara auksu ir bronza degantys medžiai,
O buvo laikas kai skaičiuoti buvo klaida...

Dabar per garsiai dainuojamos dainos,
Netyla skambučiai kai ramybės kaina prabanga
O buvo laikas... buvo tada...

Lygiai kaip miršta snaigės ar puodely aušta kava
Arbata gal, nesvarbu – ji mano jaukuma,
Taip dūmas rangos per venas, nes dabar..
Dabar net mano lyrika nebetokia.

[2011 09 28, 01:57]

Bad news 4.



Žinia, kartais sukandame dantis ir susitaikę gyvename taip kaip yra, nieko nedarydami - kažkoks išmoktas bejėgiškumas.

Taip, tai aš. Visą mėnesį tokia tylutė, ramutė, gerutė, pasakanti OK. Tik šiandien sprogusi. Nesu iš tų, kurie taikosi prie kitų sąlygų, ne... jei man diktuojamos man nepatinkančios sąlygos aš joms tyliai priešinuosi, tačiau jei tai nebepadeda būna žodžių mūšiai. Pasakau viską kas man nepatinka, viską kas nepasikeitė, visą požiūrį savo.

Konkretinu – kambariokė. Ji veda iš proto savo nepasitenkinimu viskam. Kodėl man nerūpi ar kambary daiktų daug bus ir jie kurs jaukumą, ar jis bus pustuštis? Taip, būtent, nes man nerūpi kambarys, man rūpi mokslai.

Negaliu mokytis dieną, nes ji miega iki 14 valandos ir neduok Dieve atitrauksiu žaliuzes. Ai nėra čia ką pasakoti... per daug dėmesio kaip pasikėlusiai, savo taisykles diktuojančiai veikėjai.

Tiesiog diena buvo sugadinta priekaištais manęs neįtakotais, man. Gerų 10 cigarečių tarp 3 paskaitų ir diena pakeičia spalvas, nurimsta kokiam pusvalandukui, o šiaip... alinanti diena. Vienintelė paguoda – Mindaugas. Winston‘as prieš miegą ir pasihuginimai 00.00.

Man jis patinka. Net negaliu įvardyti kaip. Daugiau nei draugiškai, bet ir mažiau nei rimto kažkas. Bijau rimtų santykių. Be to ir nelabai gautųsi – mokslai. Ir gerai, ir taip per greitai prisirišu prie žmonių.

Padariau prezentaciją su grupioke pagaliau. „Mąstymo operacijos ir jų raida“. Tuo diena ir baigėsi. Meluoju. Mindaugo hug‘u, trumpu pokalbiu apie tai kaip mano gamintą tinginį įvertino jo vyriška kompanija [barako sąlygom, stingusį senutyje MINSK].

Jo hug‘ai kelia šypseną – pasistiebi, ištiesi rankeles ir atsiremi į minkštą pilviuką, nediduką tokį, kaip meškiuką kokį apsikabini ir pasidaro šilta gera. Kažkokia saugi pasijuntu. Tie teisininkai... Gera gera gera turėti tokį... draugą? Nežinau, branginu tai kas yra dabar.

Labos nakties.

2011 m. rugsėjo 22 d., ketvirtadienis

LNK ir 10 litų ypatumai. Pirmas kartas statiste.


Buvau statiste [aha, kažkada skaičiau kas tai tokio laikrašty, bet nemaniau, kad pačiai teks pamėginti]. Šiandien teko padalyvauti LNK laidos „Dainuok jei gali“ 3čios serijos filmavime. Pasikvietė mano kursiokė. Prie MRU atvažiavo autobusas, sulipo būrys, mergiočių ir nuvažiavom.

Užkulisiai  - yay! Pamaniau, kad bus laaaabai smagu. Gerai, iš tiesų mano pirmasis patyrimas, tai todėl kažko tikėjaus gero, bet  tai buvo... Visoji toji „virtuvė“  priminė neįgudusio vyrėjo karalystę, o ir laida, kaip ir dauguma Lietuvoje rodomų laidų [ši nebus išimtis] buvo kažkas panašaus į nebaigtą gaminti mišrainę su trūkstamais ingredientais. Nepatiko, kelios priežastys:  
  1. Visai neoperatyvus filmavimo komandos darbas. Kaip pensininkai kokie, o ir dar po 10 kartų perdaro viską.
  2. Lėkšti Ramanausko „bajeriukai“, ir perspausta vedėjų vaidyba. Gyvai žiūrint tai dar blogiau nei per TV.
  3. Jokio normalaus pasakymo kada filmuojama jau ir panašiai.
  4. Kaip galima leisti į eterį dainininkus, kurie nemoka dainos žodžių, jau nekalbant apie tai, kad ne savo dainą dainuoja. Oh c‘mon, prieš tai repetavo gal 10 kartų, ir nesugebėjo išmokti  1 posmelio?  Gėda...
  5.  Repetuoti kaip kristi nuo besisukančio disko? Žvaigždutės jau tiek „išpindėjo“, kad net kristi nemoka ant čiužinio?
  • Vienas iš televizininkų: „Kriskit ir iš karto traukitės, kad nesusidurtumėte su kitais“,  I. Valinskienė: „Kad aš nemoooookuuuu!“, televizininkas: „Ko nemoki?“, I. Valinskienė: „Krist nemokuuu...“ Moterie, geriau tada bent dainos žodžius išmok...

Žodžiu, ne itin. Suprantu, kad emocijos visada būna perspaustos ir labai netikros Lietuvoje -  nieko nepakeisi, tokie esame, bet bent jau prasakyti kada filmuojama galėtų, nes sėdi, žiūri kaip repetuoja ir staiga jau matai kad laikas ploti ir vaidinti linksmą.

4 valandos su biškiuku ir už tai NET 10 litų. Vau. Jei judintų savo subines tai per 2 su puse laisvai susivyniotų. Ai, dar nudžiugino kibinai. Tai buvo bene geriausia viso filmavimo dalis. Tiksliau pirikūras su kibinu rankoje, plastmasine stiklinėle vandens ir cigarete. Visą šį gėrį reikėjo suvartoti labai labai greitai, dar pati kramtydama gerą kąsnį jau lipau savo vieton.

Dar kas nepatiko  -mūsų „publika“. Kas sugebėjo pririnkti TIEK mergų, o tiksliau vien mergų. Oi atsiprašau tos mažumos -  vaikinų taip pat buvo. KELI.

Kitą vertus nebūtų LNK – visą laiką tarsi iš paskos velkasi visiems. Tik bent jau dainininkėliams užduotys buvo geros parinktos. Jose juokas, nuoširdus, kompensavo nunimusią subinę, skaudančią galvą, tvankumą studijoje ir tuos 10 litų. 

2011 m. rugsėjo 19 d., pirmadienis

O dabar tikrai šakės. Matiekoj miškas konkretus. Nieko nebesupratau, o momentu norėjau atsistoti ir išeiti.

Dar dalykas -  Gripas puola. Akys ašaroja, nosis bėga, o jausmas tarsi visur pipirų priberta būtų - čiaudau. Žodžiu viskas super :D