Lyrika.

Per tyliai per tyliai per tyliai

Šnara auksu ir bronza degantys medžiai,

O buvo laikas kai skaičiuoti buvo klaida...

Dabar per garsiai dainuojamos dainos,

Netyla skambučiai kai ramybės kaina prabanga

O buvo laikas... buvo tada...

Lygiai kaip miršta snaigės ar puodely aušta kava

Arbata gal, nesvarbu – ji mano jaukuma,

Taip dūmas rangos per venas, nes dabar..

Dabar net mano lyrika nebetokia.

[2011 09 28, 01:57]

Bad news 4.

Žinia, kartais sukandame dantis ir susitaikę gyvename taip kaip yra, nieko nedarydami - kažkoks išmoktas bejėgiškumas.

Taip, tai aš. Visą mėnesį tokia tylutė, ramutė, gerutė, pasakanti OK. Tik šiandien sprogusi. Nesu iš tų, kurie taikosi prie kitų sąlygų, ne... jei man diktuojamos man nepatinkančios sąlygos aš joms tyliai priešinuosi, tačiau jei tai nebepadeda būna žodžių mūšiai. Pasakau viską kas man nepatinka, viską kas nepasikeitė, visą požiūrį savo.

Konkretinu – kambariokė. Ji veda iš proto savo nepasitenkinimu viskam. Kodėl man nerūpi ar kambary daiktų daug bus ir jie kurs jaukumą, ar jis bus pustuštis? Taip, būtent, nes man nerūpi kambarys, man rūpi mokslai.

Negaliu mokytis dieną, nes ji miega iki 14 valandos ir neduok Dieve atitrauksiu žaliuzes. Ai nėra čia ką pasakoti... per daug dėmesio kaip pasikėlusiai, savo taisykles diktuojančiai veikėjai.

Tiesiog diena buvo sugadinta priekaištais manęs neįtakotais, man. Gerų 10 cigarečių tarp 3 paskaitų ir diena pakeičia spalvas, nurimsta kokiam pusvalandukui, o šiaip... alinanti diena. Vienintelė paguoda – Mindaugas. Winston‘as prieš miegą ir pasihuginimai 00.00.

Man jis patinka. Net negaliu įvardyti kaip. Daugiau nei draugiškai, bet ir mažiau nei rimto kažkas. Bijau rimtų santykių. Be to ir nelabai gautųsi – mokslai. Ir gerai, ir taip per greitai prisirišu prie žmonių.

Padariau prezentaciją su grupioke pagaliau. „Mąstymo operacijos ir jų raida“. Tuo diena ir baigėsi. Meluoju. Mindaugo hug‘u, trumpu pokalbiu apie tai kaip mano gamintą tinginį įvertino jo vyriška kompanija [barako sąlygom, stingusį senutyje MINSK].

Jo hug‘ai kelia šypseną – pasistiebi, ištiesi rankeles ir atsiremi į minkštą pilviuką, nediduką tokį, kaip meškiuką kokį apsikabini ir pasidaro šilta gera. Kažkokia saugi pasijuntu. Tie teisininkai... Gera gera gera turėti tokį... draugą? Nežinau, branginu tai kas yra dabar.

Labos nakties.

LNK ir 10 litų ypatumai. Pirmas kartas statiste.

Buvau statiste [aha, kažkada skaičiau kas tai tokio laikrašty, bet nemaniau, kad pačiai teks pamėginti]. Šiandien teko padalyvauti LNK laidos „Dainuok jei gali“ 3čios serijos filmavime. Pasikvietė mano kursiokė. Prie MRU atvažiavo autobusas, sulipo būrys, mergiočių ir nuvažiavom.

Užkulisiai  - yay! Pamaniau, kad bus laaaabai smagu. Gerai, iš tiesų mano pirmasis patyrimas, tai todėl kažko tikėjaus gero, bet  tai buvo... Visoji toji „virtuvė“  priminė neįgudusio vyrėjo karalystę, o ir laida, kaip ir dauguma Lietuvoje rodomų laidų [ši nebus išimtis] buvo kažkas panašaus į nebaigtą gaminti mišrainę su trūkstamais ingredientais. Nepatiko, kelios priežastys:  

1. Visai neoperatyvus filmavimo komandos darbas. Kaip pensininkai kokie, o ir dar po 10 kartų perdaro viską.
2. Lėkšti Ramanausko „bajeriukai“, ir perspausta vedėjų vaidyba. Gyvai žiūrint tai dar blogiau nei per TV.
3. Jokio normalaus pasakymo kada filmuojama jau ir panašiai.
4. Kaip galima leisti į eterį dainininkus, kurie nemoka dainos žodžių, jau nekalbant apie tai, kad ne savo dainą dainuoja. Oh c‘mon, prieš tai repetavo gal 10 kartų, ir nesugebėjo išmokti  1 posmelio?  Gėda...
5.  Repetuoti kaip kristi nuo besisukančio disko? Žvaigždutės jau tiek „išpindėjo“, kad net kristi nemoka ant čiužinio?

• Vienas iš televizininkų: „Kriskit ir iš karto traukitės, kad nesusidurtumėte su kitais“,  I. Valinskienė: „Kad aš nemoooookuuuu!“, televizininkas: „Ko nemoki?“, I. Valinskienė: „Krist nemokuuu...“ Moterie, geriau tada bent dainos žodžius išmok...

Žodžiu, ne itin. Suprantu, kad emocijos visada būna perspaustos ir labai netikros Lietuvoje -  nieko nepakeisi, tokie esame, bet bent jau prasakyti kada filmuojama galėtų, nes sėdi, žiūri kaip repetuoja ir staiga jau matai kad laikas ploti ir vaidinti linksmą.

4 valandos su biškiuku ir už tai NET 10 litų. Vau. Jei judintų savo subines tai per 2 su puse laisvai susivyniotų. Ai, dar nudžiugino kibinai. Tai buvo bene geriausia viso filmavimo dalis. Tiksliau pirikūras su kibinu rankoje, plastmasine stiklinėle vandens ir cigarete. Visą šį gėrį reikėjo suvartoti labai labai greitai, dar pati kramtydama gerą kąsnį jau lipau savo vieton.

Dar kas nepatiko  -mūsų „publika“. Kas sugebėjo pririnkti TIEK mergų, o tiksliau vien mergų. Oi atsiprašau tos mažumos -  vaikinų taip pat buvo. KELI.

Kitą vertus nebūtų LNK – visą laiką tarsi iš paskos velkasi visiems. Tik bent jau dainininkėliams užduotys buvo geros parinktos. Jose juokas, nuoširdus, kompensavo nunimusią subinę, skaudančią galvą, tvankumą studijoje ir tuos 10 litų. 

O dabar tikrai šakės. Matiekoj miškas konkretus. Nieko nebesupratau, o momentu norėjau atsistoti ir išeiti.

Dar dalykas -  Gripas puola. Akys ašaroja, nosis bėga, o jausmas tarsi visur pipirų priberta būtų - čiaudau. Žodžiu viskas super :D

Naktinis 2.

Po mokslų prisiminkime senus laikus kai dar mokyklos laikais panašios muzikos naktimis klausydavausi ką nors kurdama, piešdama ar šiaip svajodama. Ir nesvarbu, kad visi tuo metu "svaigo" dėl naujausių Usher ir kitokių veikėjų dainų, mano favoritai buvo Afiša, Atika, Dainuojamoji poezija, ypač Salius Mykolaitis ir Domas Razauskas, kelios Nelly Furtado dainos. 

Už senus laikus prie kompiuterio naktį su žalios arbatos puodeliu, už meilę, tada dar tokią gražią ir taip maloniai skraidančią pilve drugeliais, už pabėgimus pro langą ir pasivaikščiojimus naktimis, už tai kas buvo, kuo pamiršau kaip vėl sugrįžti ir tapti. Už nesuvaržytas svajones, kurios su paskutiniais mokslo metais bėgo ir su studijomis atbuko po sausais įmantriais terminais.

Už tokius vakarus kaip šis, kuriais prisimenu senuosius.

Gyvenimas ir mirtis barake. 5 litų ypatumai

Karolukas serga. Geriu karštą kakavą, guliu lovoje ir pro barako langą stebiu kaip priešais esančio barako bendrame balkone vyrukas geria alų ir rūko. Simpatiškas visai. Bet ne apie jį dabar.

Ką gi pradėkime nuo to, kad prasidėjo mokslai ir baigėsi laisvas laikas. Tiksliau jis kažkoks nebe toks -  jis laisvas, kad papildomai numigčiau ar nueičiau vienam kitam puodeliui kavos ar arbatos pas Teisininkėlį Mindaugėlį, su kuriuo tikrai atsitiktinai susipažinau vieną trečiadienio vakarą per ilgąją kašio pertrauką - pirikūras vyko prie lango.

Iš tiesų daug čia visko, o kartu ir nieko. Gal apie viską po truputį:

1. Augustas tyli, aš taip pat. Bendrauju tik su Alina ir Dainium. Neleidžia mano EGO jam parašyti. O gal reiktų. 

2. Man nesiseka matematika. Tiksliau tikimybės. Vakar paaukojau visą vakarą dėl 7 uždavinių iš kurių išsprendžiau tik 4. Ir tuos vos vos. Kosmosas tęsiasi.

3. Grupės seniūnė - ne itin. Ne man vienai, bet visi tyli. Toks jausmas kad jai giliai nusišikti, o mačiau kaip seniūnai viską tvarko.

4. SERGU. Damn yeah. Šiandien pradėjau jau čiaudėti -  laukime pablogėjimo, nors.. Gerkei jau ir taip gili šikna, bet nieko, aš stipri moteris -  ištversiu viską :D

5. Mindaugėlis - realiai nė nesuprantu jo. Vieną dieną patinku jam, kalusia kada grįšiu iš namų ir t.t., o kartais gulime, sako, kad aš labai vyriška, kad dar kažkas... Tai jei kažkas nepatinka niekas nelaiko -  kokio velnio čia gumą tempia. Dar vienas motyvas parašyti Augustui. Arba.... Arba susitaikyti su būsima senmergės dalia.

Ej chebra žinot ką? Pasirodo savaitę galima studentui išgyventi ir su 5 litais. Prisilupti belenkaip per savo b-day [aj taip, jis buvo rugsėjo 14. Nedaug kas pasveikino.], atsirgti visas kašio varžybas su alum ir traškučiais, pavalgyti valgykloj. Na žodžiu -  tikrai įmanoma. :D

Tai tokios žinelės, bėgu toliau graužti mokslo granito. Čiau braškės ;]*

Kosmosas 1.

Ką tik pabuvau kosmose. Taip taip -  MATEMATINĖ STATISTIKA IR STATISTINĖS ANALIZĖS METODAI. Pievos uogos ananasai...

Nušaukit mane, užmuškit, pakarkit, sudeginkit ant laužo. Nieko nesupratau. Na gerai, perdedu - truputį supratau, o jei tiksliai tai mažąją dalį visos paskaitos.

Iš tiesų aš laukiau matematikos, kol prasidės visokie skaičiavimai, tačiau nesitikėjau tikimybių. Jų niekada nemokėjau, o dabar -  vargas man. Damn, už ką?

Einu nusipiešiu kelis NASA erdvėlaiviukus savo matematikos sąsiuviny ir Žemę, Mėnulį, bei kelis palydoviukus prie lovos ant sienos.