taigi taigi taigi kelios žinios apie šiandieną:
- Pramiegooooojau. O dar žadėjau eiti paskaiton. Ne gana to dar į seminarą pavėlavau. O į antrą seminarą išvis nebespėjau. O dėl toooo, kad:
- važiavau pas dermatologę. Mat man jau mėnesius gerus aplink apgamą odos plotas nemažas sausta. Pasižiūrėjo, pasakė, kad gal dermatitas, ir kad su apgamu viskas ok. gavau vaistukų, tai va sėdžiu šlaunį aptepliojus. 3 rūšių kremai. Gerai, kad motina jos med.sesuo yra tai nemokamai viskas. Net vizitas. :)
- Mano rašto darbas is in da progress :) Wuhu! Rytoj turėčiau ne tik baigti, bet ir nusiųsti. Nėra ten ko dviratį išradinėti.
- Ryt namo važiuoju. patinginiauti jau pats laikas.
Ai, dar vakar buvau su Rimantu išėjusi pasivaikščioti - smegenys buvo kuriam laikui atsijungusios tai išsitempiau. Ekspromtu nusprendėm nukeliauti į centrą, ten kiek pasivaikščiojom ir nuo užupio atvažiavome namo. Smagu senus draugus kartas nuo karto pamatyti. :)
Ir... vis dar mąstau apie stogus, vėjus, nors... Iš tiesų gal taip ir geriau. Gražu. Dažnai pradedu bijoti, o kas jei atsiras gyvenime žmogus vėl, kuris nuneš mano stogus savo vėjais? Kaip kaži tada? Negi po kurio laiko liksiu plika? Priglaus po savuoju, bus gera, o tada pasiims viską ir paliks plikas sienas ir vos kelias čerpes, tarsi kvailą viltį.
Bijau santykių. Jau dabar tikrai bijau ir puikiai suprantu kai žmogus pasako, kad bijo/nenori įsipareigoti... Aš taip pat. Ypač kvailai pasijuntu, kai Alina pasakoja apie savo Panda, kad jis ją aplankys greit. Iš pat Norvegijos atskris. Ir aš noriu, kad pas mane kas nors ateitų. Bent ateitų, skristi nereikia... O kartu ir bijau. Būti tokia laiminga kaip ji, taip švytėti, nes bent menkiausias nesklandumas ir tu apsiniauki ir lietum pralyji. Pajutau pakankamai savo kailiu dramų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą