Ne, viskas tikrai ne dėlto, kad nėra ką veikti. Tokia monotonija man net mielesnė, kadangi būtinai atsiras idėjų, kurias tuojau pat pradėsiu įgyvendinti. Viskas dėl to, kad UŽPISO. Švelniai tariant. Mokais mokais, bandai giliau įlysti subinėn dėstytojui vien tam:

1. kad tavo pažymys geresnis būtų, 
2. nes tada tavo sesijos vidurkis bus didesnis, 
3. nes tada gausiu stipendiją gal, 
4. nes tada gal pereisiu į valstybės finansuojamą vietą, 
5. nes tada motinai nereikės už mano mokslus mokėti, 
6. nes tada niekas nepriekaištaus, kad vis pinigų nėra, 
7. nes tada "tipo" bus geriau.

ir žinot ką? O man jau POHUJ. Man nusibodo kalti viską nustatytiems deadline'ams, man nusibodo aukoti kiauras dienas ir naktis dėl sumauto pliusiuko ar 1 balo. 

Spėkit kodėl daug kas jaunimo tarpe žili jau? Aplinka? TAIP! Tiksliau "aukštasis mokslas" koks ten aukštasis, miegi po maksimum 4 valandas per parą, amžiais stresuoji, jauti nesveiką konkurenciją, ir negali normaliai išeiti bent kartą per mėnesį pasilinksminti, nes tave sąžinė užgrauš, kad vą, tu čia geri alų vietoje to, kad skaitytum kognityvinės psichologijos vadovėlį, kaltum vos ne kiekvieną sakinį, nes nežinia ko per atsiskaitymą pareikalaus, o jei testas tai išvis. Atsakymo variantai vienu žodžiu skiriasi.

Tai vat: kas diena alus. Kad būtų labiau pohuj.

Kartais norisi mesti viską lauk. nes spaudimas ir iš tėvų. Tu negali pasakyti, kad gavai mažiau, nes prasideda skandalas, kad durnių volioju. O kaip aš pati??? Kava kava kava kava sausainis, vakare kokie makaronai su mėsa, kava kava kava ir 4 valandos miego. Jėėėėė, STUDIJOS PATYS GERIAUSI METAI GYVENIME. Eikit jūs patys žinot kur kas tą pasakė.