Sėdėjau paskaitoje, klausiausi kaip švilpia vėjas [pagaliau tie smarkūs rudeniniai vėjai prasidėjo], žiūrėjau į universiteto stogą, medžius pusplikėm šakom šalimais miškely ir mąsčiau: "Žemai... per žemai...4 aukštai yra tikrai per žemai...". Vis dažniau pagaunu save aukštesniuose pastatuose persisveriant per balkoną ar šiaip žiūrint pro langą žemyn mąstančią. O mąstau apie tai ar toks aukšti pakankamas šokti būtų, ar mane js tenkintų jei kada nuspręsčiau. Mano buvęs bendrabutis 9 aukštų net ant stogo krašto bestovint buvo nurašytas. "Per žemai. Ne gana". Šis, kuriame dabar tūnau ir geriu arbatą vis dar nuo žvarbos atsigauti nespėjusi yra 12 aukštų. Ant stogo nebuvau, bet jis vistiek nėra pakankamai aukštai. Saulėteky, tas, iš kurio pernai padurtas studentas krito gal jau šis tas... juk 16, o jei ant stogo užsilipi tai ir 17, o ne 12.
Kartais norisi skristi. Atrodo šoksi ir nuskrisi. Kaip paukštis. Nuo tokio. 1000m aukščio...http://www.burjdubaiskyscraper.com/Kingdom-Tower/Kingdom-Tower.html
Keistas būsenas sapnai palieka. Po to, kai paskutinį sykį sapnavau jog skrendu, kai sapne euforijos apimta klykiau iš baimės ir kartu laimės, kad skrendu, kai jaučiau per kūną bėgantį virpulį, ir kai pabudusi dar jaučiau tą nerealų jausmą ir vis dar kūno neapleidžiančia malonę tarsi elektros srovelę dar dažniau mąstau apie skrydį. Savaime mintys nuklysta. O keisčiausia - aš bijau aukščio..
Kartais norisi skristi. Atrodo šoksi ir nuskrisi. Kaip paukštis. Nuo tokio. 1000m aukščio...http://www.burjdubaiskyscraper.com/Kingdom-Tower/Kingdom-Tower.html
Keistas būsenas sapnai palieka. Po to, kai paskutinį sykį sapnavau jog skrendu, kai sapne euforijos apimta klykiau iš baimės ir kartu laimės, kad skrendu, kai jaučiau per kūną bėgantį virpulį, ir kai pabudusi dar jaučiau tą nerealų jausmą ir vis dar kūno neapleidžiančia malonę tarsi elektros srovelę dar dažniau mąstau apie skrydį. Savaime mintys nuklysta. O keisčiausia - aš bijau aukščio..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą