Lyrika 2.

Vaivorykštėm mirgantys miesto horizontai
Pilkų mašinų paradai gatvėmis byra
Sako, tu laisvas, tarp betono ir plytų raudonio įmūrytas
Minantis, žolę, pavasarį ir svajonę,
Kūnu savo pilnas kažkokios lipnios negerovės.

Naktimis, pripiltomis žibintų šaltų liepsnelių nemiegi
Tavęs nekamuoja saldūs sapnų geiduliai
Dar vieną, dar trečią... Skandinam akis pigioje kavoje
Maitiname save mintim apie geresnį rytojų
Klausomės šlamšto, nuomonių tų, kurie patys jų neturi.

Ir taip noris pakilti su visu garsu pankuojančiais
Dainuojančiais ir šokančiais, tapančiais ir tapačiais tik patiems sau
Paskęsti toli nuo betono ir triukšmo,
Sapnuoti...

[2012-03-23 02.27]