Išsiliejusią naktį tarp pirštų, žvaigždynų ir saulių
Sistemose savo baigiu iškepti.
Kasiopjos, Cefėjai ir Grįžulo ratai –
Mano smegenys vis atpažįsta Tavo kvapą.
Iš melsvo puodelio skysčiams bebėgant
Tobulais virsta tarpai, jie šoka garais,
O pro atdarus langus skersai juodulius plaukia palydovais
Mano akys ir klysta užkliūdyti basų pėdų takai.
Dar kartą ir dar vieną kartą, kas kartą kitaip
Tuštumoj vakuuminėj, palydžiu vieną iš daugelio šviesmečių dukrų.
Sistemos sužlunga, skaičiai pabyra lašais..
Smegenys atkuria veidą, tą veidą, kurį Tu pirkai.
[2012-03-24 03.32]
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą