Žmonės nemėgsta ilgų postų. Suskaidžiau. Taigi.
Bandau įsivaizduoti save išgirstant žinią apie man likusius gyventi metus. Reiktų pažymėti, kad su ligoninėm neesu susidūrusi, tad bus gryna interpretacija kaip ten viskas atrodo, be to, toks siužetas pirmiausia man šovė į galvą, nors jam alternatyva galėtų būti kokia nors nesustabdoma gamtos katastrofa [kad va ir visų šnekėta pasaulio pabaiga], tad... nė nežinau kokiu būdu čia apžvelgti. Gal tebunie su liga. Bent kažkiek.
Taigi, pirmiausia atsiranda vaizdas prieš akis - palata, su balta ir melsva vyraujančiom spalvom, sėdžiu baltoje patalynėje, šalia kelios seselės ir daktaras sakantis naujieną, žinoma, su prieš tai daug pilstymų iš tuščio į kiaurą, kad taip žiauriai neskambėtų diagnozė. Pirmiausia, kas man šauna galvon - panika. Baisingai didelė panika ką dabar daryti. Atrodo šokčiau ir griebčiaus visko iš eilės. Bijau mirties, nenoriu mirti. Neįsivaizduoju ką galėčiau daryti šiuo momentu. Pirmom dienom gal nieko nenorėčiau, laukčiau savo galo, ar net bandyčiau ji pati pasidaryti. Nežinau, tačiau iš kitos pusės žiūrint, manau, kad bandyčiau viską. Šokčiau parašiutu, skrisčiau lėktuvu, gal net žmogų nudėčiau, pabandyčiau narkotikų, nusigerčiau, nusirūkyčiau, prasiloščiau, pabandyčiau grupinį, orgiją ar dar bala žino ką. Taip, visų pirma degraduočiau grubiai tariant. Kelionės? Žinoma, dekime viskam žalią šviesą.
Iš tiesų tik taip atrodo. Nežinau kiek iš tikro padaryčiau visko. Juk kai planuoji kažką atrodo, kad ir tą ir kitą nuveiksi, o juk būna, kad nieko nebenori, guli lovoje ir nori, kad visi dingtų. Ir.... žmogus nėra tiek pajėgus kad patirtų visiškai viską, tuo labiau per metus. O ir nuostatos. Jos tikrai veiktų. Parašiau visas tas orgijas, lėbavimus. O kaip iš tiesų? Greičiausiai mano moralės normos to neleistų. Atsirastų konfliktas tarp noro patirti ir nuostatų. Greičiausiai laimėtų nuostatos. Tiesiog dabar kelčiau sau didelius lūkesčius, nes neesu toje situacijoje, ir jų nepateisinčiau dalies tai tikrai. Kitas dalykas - liga? Kokia ji? Gal būčiau neįgali kažkam ar dar ką?
Giliai kapstau gal, bet įtariu, kad mano atsakymas savo išsamumu bent jau dėstytojos nežavės, jau vien todėl, kad ji greičiausiai tikis, kad rašysim smulkiai kiekvieną veiklą, o aš taip negaliu. Negaliu pasakyti to ko nežinau, prognozuoti net savo veiksmų kai aplinkybių yra per daug.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą