Ir kodėl po gerų dalykų nutinka negeri? Tarsi kas tyčia likimą taip klostytų.
Vakar: Berniukas, aš, jo draugai, smagus vakaras prie kaljano bežiūrint krepšinį. Alus, kelios cigaretės. Atrodo normalu. Vėliau po prieš tai gamintų pietų likusių indų bei virtuvės tvarkymas kas kelias akimirkas glebesčiuojantis. Įprastas reiškinys. Gaminant, pagaminus, tvarkantis. Vėliau puikiausias metas - lieki dviese. Esi tik su tuo žmogeliu ir tik jo.
Po viso gerumo prasideda negerumai. Pirmasis jų pokalbis. Atrodytų niekuo neypatingas, tiesiog atvirai apie praeitį. 4 ryto prie kaljano, su paskutinėm skardinėm alaus. Pokalbiai apie santykius. Pokalbiai apie tai kodėl jie buvo tokie ar anokie. Vienintelė frazė įstrigusi ir neduodanti ramybės gąsdina. tai buvo apie tai kad mano santykiai trumpiausi pusmetį trūko, o jis, kaip pats teigia "neturėjo normalių". paklaustas kodėl atsakė, kad "atrodytų, viskas puiku, bet staiga atsibosdavo, ne tas pasidarydavo". Nuo tos akimirkos pagalvojau kaži kada jam atsibosiu. Sutrikau, bet iki pat šiandienos vakaro nieko nesakiau. Bet.. kuo toliau tuo sunkaiu darėsi tverti tą įkyrią frazę..
Iš čia išplaukė antrasis negerumas. Kadangi esu smalsi, pasiklausiau kaip kaime sekas [išvyko] atsakymo nesulaukiau, paklausiau kaži kas nutiko, kad neparašė nieko ir labos nakties palinkėjau. Tegavau tiek: "Labos nakties... Na. man reiki normaliai pailsėt ir lb gerai viską apgalvot..". tiek. Bet ej ej ej. Ką apgalvot?
Nuojauta negera kankina ir nežinia ką galvoti. Nenoriu šio žmogučio netekti... Jis yra vienintelis po Saulės sutikta žmogutis, kuris beprotiškai traukia, kuris man beprotiškai patinka, su kuriuo TIKRAI norėčiau būti.
Gal tiesiog moteriški svaigimai paranojiminai čia? Tikiuosi, o jei ne? Damn, tas apgalvoti ŽUDO. Norisi verkti. Neramu.
Kai tai yra nusišikti net, kad savaitgalį Pure Future. Nusiškti, kad galėčiau su juo keliauti Į Observatoriją su Juo, jo broliu ir mergina bei tėvuku. Dabar tai nebeimponuoja. Dabar net nusišikti kad sekmadienį turiu pasiūlymą lėkti į Kačerginę.
Vakar: Berniukas, aš, jo draugai, smagus vakaras prie kaljano bežiūrint krepšinį. Alus, kelios cigaretės. Atrodo normalu. Vėliau po prieš tai gamintų pietų likusių indų bei virtuvės tvarkymas kas kelias akimirkas glebesčiuojantis. Įprastas reiškinys. Gaminant, pagaminus, tvarkantis. Vėliau puikiausias metas - lieki dviese. Esi tik su tuo žmogeliu ir tik jo.
Po viso gerumo prasideda negerumai. Pirmasis jų pokalbis. Atrodytų niekuo neypatingas, tiesiog atvirai apie praeitį. 4 ryto prie kaljano, su paskutinėm skardinėm alaus. Pokalbiai apie santykius. Pokalbiai apie tai kodėl jie buvo tokie ar anokie. Vienintelė frazė įstrigusi ir neduodanti ramybės gąsdina. tai buvo apie tai kad mano santykiai trumpiausi pusmetį trūko, o jis, kaip pats teigia "neturėjo normalių". paklaustas kodėl atsakė, kad "atrodytų, viskas puiku, bet staiga atsibosdavo, ne tas pasidarydavo". Nuo tos akimirkos pagalvojau kaži kada jam atsibosiu. Sutrikau, bet iki pat šiandienos vakaro nieko nesakiau. Bet.. kuo toliau tuo sunkaiu darėsi tverti tą įkyrią frazę..
Iš čia išplaukė antrasis negerumas. Kadangi esu smalsi, pasiklausiau kaip kaime sekas [išvyko] atsakymo nesulaukiau, paklausiau kaži kas nutiko, kad neparašė nieko ir labos nakties palinkėjau. Tegavau tiek: "Labos nakties... Na. man reiki normaliai pailsėt ir lb gerai viską apgalvot..". tiek. Bet ej ej ej. Ką apgalvot?
Nuojauta negera kankina ir nežinia ką galvoti. Nenoriu šio žmogučio netekti... Jis yra vienintelis po Saulės sutikta žmogutis, kuris beprotiškai traukia, kuris man beprotiškai patinka, su kuriuo TIKRAI norėčiau būti.
Gal tiesiog moteriški svaigimai paranojiminai čia? Tikiuosi, o jei ne? Damn, tas apgalvoti ŽUDO. Norisi verkti. Neramu.
Kai tai yra nusišikti net, kad savaitgalį Pure Future. Nusiškti, kad galėčiau su juo keliauti Į Observatoriją su Juo, jo broliu ir mergina bei tėvuku. Dabar tai nebeimponuoja. Dabar net nusišikti kad sekmadienį turiu pasiūlymą lėkti į Kačerginę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą