2011 m. rugpjūčio 19 d., penktadienis

Mažutė

Ir taip gera iš tiesų... Baisiai baisiai gera jausti, kad vis dėlto rūpi.

Šį vakarą turėjome pokalbį apie tai ką galėtume padaryti dėl kito žmogaus, kas yra pavydas ir kodėl jaučiuosi kvailai.

Žmogutis prisipažino, kad taip pat kaip ir aš yra pavydus. Gal net gi labiau nei aš. Vertinu tokį dalyką kažkuria prasme, tačiau kartu ir neramu - o kas būtų jei jis pamatytų mane su kokiu draugu, ar jau skandalas būtų, o gal vieną dieną sprogtų už visą visą laiką? Reikės išsiaiškinti :) Mano atveju viskas iš karto pasakyta. Esu tiesmuka: pamatau - pasakau. Taip geriau nei kaupti savyje.

Taigi sekančios vakaro temelės reziume. Tai kodėl jaučiuosi kvailai? Esu per daug atvira. Per daug nuoširdi. Tiesiog atversta knyga. Žinoma ne visiems. Tik tiems, kuriuos pasirenku bendrauti. Jų vienetai...

Paskutinis vakaro dalykas. Kadangi labai atsirenku su kuo bendrauju, man sunku susirasti ir žmogutį, nes žiūriu į viską rimtai labai. Tačiau atsiradus tokiam, kuris traukia mane labai labai aš dėl jo galiu padaryti bet ką. Jau nekalbu apie meilę... Tačiau... Paklausta ką galėčiau padaryti dėl jo atsakiau: "Galbūt aš geriau darysiu? Darbai kalba daugiau nei žodžiai." Tiesiog... Negaliu dar pasakyti, kad viską, bet negaliu pasakyti ir nieko. Viskas ateina su laiku. Tik... dažnai sau esu kaip šuniukas, kuris turėdamas savo šeimininką tarnauja jam kas benutiktų. Pasidarau priklausoma nuo to žmogaus. Net noriu tokia būti, bet... Jei aš atgal negausiu tuo pačiu - kandu. Skaudžiai. Tiesiog noriu būti mylima.

Šį vakarą pavadinta buvau mažute :)* . Taip miela buvo. Paprasčiausias sms, o aš tirpstu kaip balutė. Mažutė... Mielas berniukas, kuriam labai smalsu ką dėl jo galėčiau padaryti.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą