Ir žinote ką? Aha aha, ji tai padarė - ji aplankė savo berniuką, nes jis jaučiasi geriau. Yeeeeeeeeeah ! Kokia gi laiminga dabar esu, kad pagaliau, po savaitės pertraukos, vėl galėjau jį pamatyti, apkabinti, pabūti [gaila, neilgai, arba bent jau taip atrodo]. Tiesiog nepakartojamas jausmas būti šalia žmogučio, kurio taip ilgu buvo visą laiką. Ir tos kelios valandos praleistos palatoje greitai prabėgo.
O dabar smulkiau apie viską.
Naktis. Grįžau apie 00.30 truputį alučio pavartojusi. Gi krepšinis buvo - ar galima kitaip. Motina jau sėdėjo mano kambary prie sacionaraus ir vėl gi susirašinėjo [grįžta iš antros pamainos ir prie pc... jooo]. Kadangi žadėjau pusbrolį į "Regitrą" palydėti tai anksti keltis turėjau, o motina dzin, ji sėkmingai iki pat ryto PRAŠNEKĖJO su kažkokiu asilu iš UK. Vadinasi, miego nerasta. O dar tas alus truputį užtroškino tai visai...
Gerai, pamaniau, tiek to, autobuse pamiegosiu, iki Vilniaus juk gera valanda kelio, bet kur ten... Pražiopsojau visą kelią į dangų. Beprotiški gražūs debesys buvo, o dar tekanti saulė labai gražiai juos apšvietė. Visada dievinau vaizdą, kai sunkius pilkus lietaus debesis nušviečia geltona saulė. Atrodo pasakiškai viskas.
Rytas."Regitra" ir dar karta sumautas pusbrolio pasirodymas praktikos egze. Žmogeliui reiktų mažiau jaudintis. Skuba... Gaila man jo. Tačiau, kad ir kaip liūdna buvo matyti, kaip jis nervuojasi guodė mintis, kad tuoj tuoj pamatysiu savo bernioką. :) Tad nulydėjau pusbrolį stotin, o pati iškeliavau ieškoti kur yra ta Birutės g.1. Ir čia prapliūpo lyti. Šalta šlapia. patinka lietus man, tačiau ne tada kai mirkstu jame. Skėtis menkai tepadeda...
Kiek džiaugsmo buvo pamačius vyruką savo :) O dar tokį apaugusį - savaitės laiko barzdelė jam tinka. Ir net labai, beto nėra ežiukas - nesibado. :D
Ok. O dabar smagiausia dalis.
Atėjo seselė suleisti vaistų berniukui. Su švirkštais. Maniau išgriūsiu vietoj. Kaip nebuvusi ligoninėj tai maniau, kad durs, o suleido į tokį daiktą ant rankos, kuris vadinas kateteris ar kažkaip taip. Vėliau man berniukas papasakojo kaip ten jį įdeda/įkiša. Vienu žodžiu fuuuuu. Subadė mano vyruką ;(
Beje, mano berniokas pošlas. Kai nematė kiti palatos draugai - senukai dėdulės su kuriais jis "gyvena" apgraibaliojo mane. Šiknius. Maniau vėliau atsikeršysiu, tai kai lydėjo iki durų tuščiu koridoriumi gnybtelėjau ir aš jam jo apvaliąją, ir ką manot. Tuo momentu išlindo vienas iš tų senukų. Truputį gėda, o kaip berniokui dabar įtą palatą grįžti? :D
Kalbant apie dabar. Atsikėliau visai neseniai- miegojau visą likusią dalį dienos. Lietus kaltas kažkiek, tačiau dabar gan prastai jaučiuosi.. Tikrai ne nuo lietaus. Ar tik nebūsiu peršalusi. Ir atrodo, kad temperatūros būtų, tik vat termometro nerandu...
Dabar saldžių sapnų, einu toliau ilsėtis. Ir laukti trečiadienio, kai mažiuką mano paleis ir galėsiu jį visą visą pasisavinti :)
O dabar smulkiau apie viską.
Naktis. Grįžau apie 00.30 truputį alučio pavartojusi. Gi krepšinis buvo - ar galima kitaip. Motina jau sėdėjo mano kambary prie sacionaraus ir vėl gi susirašinėjo [grįžta iš antros pamainos ir prie pc... jooo]. Kadangi žadėjau pusbrolį į "Regitrą" palydėti tai anksti keltis turėjau, o motina dzin, ji sėkmingai iki pat ryto PRAŠNEKĖJO su kažkokiu asilu iš UK. Vadinasi, miego nerasta. O dar tas alus truputį užtroškino tai visai...
Gerai, pamaniau, tiek to, autobuse pamiegosiu, iki Vilniaus juk gera valanda kelio, bet kur ten... Pražiopsojau visą kelią į dangų. Beprotiški gražūs debesys buvo, o dar tekanti saulė labai gražiai juos apšvietė. Visada dievinau vaizdą, kai sunkius pilkus lietaus debesis nušviečia geltona saulė. Atrodo pasakiškai viskas.
Rytas."Regitra" ir dar karta sumautas pusbrolio pasirodymas praktikos egze. Žmogeliui reiktų mažiau jaudintis. Skuba... Gaila man jo. Tačiau, kad ir kaip liūdna buvo matyti, kaip jis nervuojasi guodė mintis, kad tuoj tuoj pamatysiu savo bernioką. :) Tad nulydėjau pusbrolį stotin, o pati iškeliavau ieškoti kur yra ta Birutės g.1. Ir čia prapliūpo lyti. Šalta šlapia. patinka lietus man, tačiau ne tada kai mirkstu jame. Skėtis menkai tepadeda...
Kiek džiaugsmo buvo pamačius vyruką savo :) O dar tokį apaugusį - savaitės laiko barzdelė jam tinka. Ir net labai, beto nėra ežiukas - nesibado. :D
Ok. O dabar smagiausia dalis.
Atėjo seselė suleisti vaistų berniukui. Su švirkštais. Maniau išgriūsiu vietoj. Kaip nebuvusi ligoninėj tai maniau, kad durs, o suleido į tokį daiktą ant rankos, kuris vadinas kateteris ar kažkaip taip. Vėliau man berniukas papasakojo kaip ten jį įdeda/įkiša. Vienu žodžiu fuuuuu. Subadė mano vyruką ;(
Beje, mano berniokas pošlas. Kai nematė kiti palatos draugai - senukai dėdulės su kuriais jis "gyvena" apgraibaliojo mane. Šiknius. Maniau vėliau atsikeršysiu, tai kai lydėjo iki durų tuščiu koridoriumi gnybtelėjau ir aš jam jo apvaliąją, ir ką manot. Tuo momentu išlindo vienas iš tų senukų. Truputį gėda, o kaip berniokui dabar įtą palatą grįžti? :D
Kalbant apie dabar. Atsikėliau visai neseniai- miegojau visą likusią dalį dienos. Lietus kaltas kažkiek, tačiau dabar gan prastai jaučiuosi.. Tikrai ne nuo lietaus. Ar tik nebūsiu peršalusi. Ir atrodo, kad temperatūros būtų, tik vat termometro nerandu...
Dabar saldžių sapnų, einu toliau ilsėtis. Ir laukti trečiadienio, kai mažiuką mano paleis ir galėsiu jį visą visą pasisavinti :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą